Pokalbio, kurio tekstas paviešintas RIA Novosti, metu užsienio reikalų ministras papasakojo apie tai, kas atsakingas už cheminės atakos Sirijoje falsifikaciją, apie JAV smūgius, "Skripalio bylą" ir apie numatomą Trampo ir Kim Jong Uno susitikimą, bei apie tai, kodėl tarp Rusijos ir JAV neįvyks jokio karinio susidūrimo.
— Jūs sakėte, kad Rusija turi neginčytinų įrodymų — ne ''highly likely'', kaip dabar pas anglus, o neginčytinų — kad vadinamąją cheminę ataką Dūmos mieste organizavo viena valstybė, kuri siekia būti pirmąja tarp rusofobų. Vėliau šią valstybę įvardijo Konašenkovas, kalba eina apie Didžiąją Britaniją. Kada ir kokius įrodymus mes esame pasirengę pateikti prieš JK?
— Žinote, įrodymų jau iš esmės yra labai daug. Pradėsiu nuo to, kad šis vaizdo įrašas, nuo kurio viskas prasidėjo ir kuris tapo, tikriausiai, pargrindine priežastimi, pagrindiniu šios karštligiškos atakos pretekstu, atakos, kurią surengė amerikiečiai, anglai ir prancūzai, pradėję smūgiuoti cheminio ginklo gamybos ir sandėliavimo vietas, kaip jie teigė. Gal net miesčioniui aišku, kad, jei tu žinai, kur yra cheminio ginklo sandėlys, tai smūgis į šią vietą reiškia tik vieną dalyką: humanitarinės katastrofos pradžią tiems, kas gyvena šalia esančiame rajone.
Vaizdo įraše buvo matoma, kaip žmonės, niekuo neapsaugoti, išskyrus, gal tik, kai kurių turėtus marlės tvarsčius, apipila vandeniu kelis berniukus, keletą suaugusiųjų. Kai mūsų kariai išvadavo šią Rytų Gutos dalį, aptiko du gydytojus, kurie dirbo šioje ligoninėje, ir šie gydytojai mums parodė save tame vaizdo įraše bei papasakojo, kaip atlėkė kažkokie žmonės ir pradėjo šūkauti: "Cheminė ataka, skubiai reikia apsipilti vandeniu!" — ir tai iš tikrųjų pasakė tie gydytojai, kurie neslėpė savo veidų, kurie pasakė savo vardus.
Beje, aš žiūrėjau "Euronews", man atrodo, ten parodė moterį, kurios visas kūnas ir veidas buvo uždengti, liko tik siaura skylutė akims. Ji nepasakė savo vardo, ant rankų laikė du berniukus, sakė, kad tai jos vaikai, kuriems taip pat nepatiko kvapas ir suskaudo galvą. Ji pradėjo uostyti ir jai taip pat nepatiko kvapas. Savo kalbą ji užbaigė pasakojimu, kaip vyras nuvežė ją į ligoninę.
Iškart iškyla klausimas, ar galima pasikalbėti su tais gydytojais, koks tos moters vardas, kas jos vaikai ir taip toliau. Todėl reikia labai kruopščiai analizuoti — ypač dabar, kad mūsų nelaikytų naujokais.
Be to, visai neseniai Gynybos ministerija, išvadavusi Dūmos miestą, aptiko cheminės medžiagos sandėlį, ten buvo medžiagų iš Vokietijos ir iš Porton Dauno, iš to paties Solsberio miesto.
Dabar specialistai analizuoja tai, kas ten buvo aptikta. Tačiau, be kita ko, tai, kad spektaklio filmavimą suorganizavo "Baltieji šalmai", — to niekas neslepia. O "Baltieji šalmai" dirba tik teritorijose, kurias kontroliuoja kovotojai, įskaitant teroristus, tokius kaip "Džebhat an-Nusra" *, ir jie jau prisidėjo prie tokios pačios provokacijos, įvykusios prieš metus Chan-Šeichune, ir juos — tai irgi ne paslaptis — finansuoja Didžioji Britanija, JAV ir kai kurios kitos Vakarų valstybės.
Visa tai mes pakankami konkrečiai ir plačiai pateikėme Cheminio ginklo draudimo organizacijai, posėdžio metu bei JTO Saugumo Tarybai. Į tai mes girdime tik vieną atsakymą: stengtis apkaltinti Didžiąją Britaniją, jog ji galėjo padaryti kažką ne taip, — tai iš viso peržengia visas ribas ir tai net nediskutuotina, nes to tiesiog negali būti.
Tikiuosi, kad visi protingi žmonės pamatys argumentų skirtumus, o skirtumai yra tokie, kokie faktai pateikiami, o kokie faktai apskritai yra nepateikti.
— Sirijoje — Cheminio ginklo draudimo organizacijos (OPCW) ekspertų misija. Kokios sąžiningos ataskaitos galima laukti? Kokios sąžiningos ataskaitos jūs tikitės?
— Eršketiena nebūna antro šviežumo. Jei ataskaita bus sąžininga, to jau bus pakankamai. Mes, žinoma, esame susirūpinę tuo, kad eilė žaidėjų bando kliudyti OPCW veiklai. Mes neturime abejonių, kad OPCW ir Hagoje bei jos išvažiuojamosiose misijose dirba aukštos kvalifikacijos darbuotojai. Tačiau mes taip pat negalime atmesti, nes yra įrodymų, kad šiuos ekspertus, šiuos sąžiningus mokslininkus bando naudoti politiniams tikslams. Misija, kuri išvyko į Siriją (jūs žinote, kad ji atvyko į Beirutą ir jau ryte turėjo kirsti sieną su Sirijos Arabų Respublika, kur jų laukė Sirijos užsienio reikalų ministerijos konsuliniai atstovai vizų išdavimui), jie tuo metu neturėjo galimybės tęsti kelionės, nes prasidėjo smūgiai. Kažkas tikrai nenorėjo, kad jie laiku patektų į rajoną, apie kurį kalbama.
Dabar jie (OPCW ekspertai — Sputnik) yra Damaske, po kelių dienų paleido rekognostinę misiją į rajoną, kurį reikia ištirti, kad įsitikintų, jog ten yra saugu. Juos lydėjo darbuotojai: ir JTO atstovai, ir mūsų karo policijos, kad užtikrinti jų apsaugą.
Tuo metu, kai jie buvo tame rajone, prasidėjo apšaudymas iš tos miesto dalies, kur dar liko keletas dešimčių ekstremistų, kurie greičiausiai buvo įspėti apie tai, kas konkrečiai vyks į šį rajoną ir su kokiu tikslu.
Dabar mes pasiekėme, kad ši misija vis dėlto įvyktų, tačiau tuo tarpu mūsų kariai ir toliau aptinka vis daugiau ir daugiau įdomių dalykų. Viename iš butų buvo rasta talpykla su chemine medžiaga, chloru, mano nuomone. Butas buvo kovotojų kontroliuojamoje teritorijoje. Ši talpykla gulėjo ant nepriekaištingai sutvarkytos lovos. Jokių pėdsakų, kad ši talpykla pateko į kambarį iš viršaus arba iš šono, nerasta. Ji buvo įnešta pro duris ir padėta. Ir visa tai mes norime parodyti OPCW ekspertams, kad jie ne tik aplankytų vietą, kur žmonės buvo apipilami vandeniu, bet ir užeitų į laboratoriją, kurią mes radome, kur aptiktos Europoje pagamintos cheminės medžiagos. Ir kad aplankytų tą butą, kuriame guli ši statinė su chloru. Taigi, ten yra ką pamatyti. Labai tikiuosi, kad profesionalumas nugalės. Mes jau nuo pat pradžių buvome pasirengę vesti profesionalų pokalbį su OPCW ir su visais mūsų Vakarų kolegomis.
Minėjau, kad dabartinės konfrontacijos chemijos klausimais ankstyvosiose stadijose ir prancūzai, ir amerikiečiai domėjosi, ar jie gali siųsti savo ekspertus kartu su mūsų, kad pažiūrėtų — kartu su OPCW ekspertais — kas ten iš tikrųjų atsitiko. Na, ir kai mes pasakėme, kad esame pasiruošę ir Sirijos vyriausybė bus pasirengusi mus paremti, užuot įgyvendinus šį susitarimą, buvo padaryti smūgiai. Taigi pamatysime. Mes laukiame sąžiningumo, žinoma, iš ekspertų — ir Sirijos, ir Solsberio atveju. Ten taip pat tęsiasi tyrimas.
—… Ši provokacija, ši inscenizacija baigėsi masiniu apšaudymu raketomis ir, beje, gana įspūdingu raketų atakos atrėmimu. Tai tikriausiai pirmasis toks epizodas žmonijos istorijoje. Kiek išsamiai, tiksliai ir iš anksto Rusija gavo įspėjimą apie ruošiamą raketų ataką? Ar turėjome galimybę nubraižyti savo raudonąsias linijas aplink tam tikrus rajonus? Tiesiogine prasme raudonas linijas žemėlapyje. Kiek ryžtingai mes buvome nusiteikę atsakyti, jei raketos skris ne ten, ne į tuos rajonus, apie kuriuos buvo įspėta? Ar buvome pasiruošę skandinti priešo laivus ir numušti jų lėktuvus?
— Dar prieš tai, kai buvo pradėti vykdyti Vakarų "trejeto" planai smogti, Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas aiškiai pasakė, kad jei vadinamosios koalicijos veiksmai pakenks Rusijos kariams, mes atsakysime tvirtai ir aiškiai. Be to, mes laikysime teisėtais taikiniais ne tik pačias raketas, bet ir nešiotojus. Tai buvo pasakyta aiškiai ir nedviprasmiškai.
Ir, beje, esu nustebintas, kaip kai kurie iš mūsų, jūsų Vakarų kolegų, ir mano taip pat, iš tiesų, kai kurios iš mūsų žiniasklaidos priemonių kažkodėl puolė mūsų ambasadorių Libane Zasypkiną, kuris pakartojo tai, ką pasakė Generalinio štabo viršininkas. Buvo bandoma jo vardu paviešinti pareiškimą, kad jei nors viena raketa skris į Sirijos teritoriją iš koalicijos pusės, tai mes pradėsime skandinti povandeninius laivus ir taip toliau. Buvo pasakyta tai, apie ką perspėjo Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas: kad bus padaryta žala Rusijos kariams. Po to buvo kontaktai karinės vadovybės lygmenyje, tarp mūsų atstovų ir JAV koalicijos vadovybės. Jie buvo informuoti apie tai, kur mes turime raudonas linijas, įskaitant raudonas linijas ant žemės — geografiškai. Ir, bet kokiu atveju, rezultatai rodo, kad jie neperžengė šių raudonų linijų.
Kalbant apie šiuos apšaudymų rezultatus, dėl jų taip pat kyla abejonių. JAV kolegos pareiškė, kad visos raketos pasiekė savo taikinius, Prancūzijos raketos pasiekė savo taikinius. Mūsų Generalinis štabas turi labai aiškų vaizdą, mes stebėjome viską, kas vyko, realiuoju laiku, gyvai. Ir statistiniai duomenys, kuriuos pateikė mūsų kariniai atstovai, — mes pasiruošę atsakyti už juos. Jei kas nors teigia, kad visos 105 raketos pasiekė savo taikinius, tegul pateikia savo statistinius duomenis. Bent įrodymus, kad mūsų pareiškimai, mūsų skaičiavimai, mūsų aritmetika yra pagrįsti ir mūsų kariai juos pristatys, kaip suprantu, labai greitai.
— Buvo paleistos 103 raketos, 71 iš jų buvo numušta. Trampas sakė, kad jis kažkam skambino, pasiteiravo, ar visos raketos pasiekė tikslą. Ir ten jam atsakė: "Taip-taip, visos iki paskutinės, pone prezidente". Kam jis galėjo paskambinti?
— Aš nežinau, kam tokiais atvejais skambina Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentai. Mūsų prezidentui nereikia skambinti — jam pranešama, kai atsitinka tokie dalykai. Ir aš dabar nenorėčiau gilintis į šią Amerikos administracijos vidaus reikalų temą, kaip kai kurie oficialūs atstovai Vašingtone vertina prezidento pažiūras ir įsakymus.
— Jūs sakote, kad nenorite aptarti situacijos JAV administracijoje, bet vis dėlto, esant dabartinei konfigūracijai, kai jautriausias Baltųjų rūmų "balandis" — tai "pasiutęs šuo" Mattisas, susidaro tokia padėtis, kad visai netoli ir iki atviro susidūrimo, karinio susidūrimo tarp JAV ir Rusijos. Ar tokio susidūrimo rizika yra didelė?
— Aš vis dar manau, kad tiek gynybos ministras Mattisas, tiek JAV kariuomenės viršininkų štabo pirmininkas Danfordas supranta, kad bet kokie veiksmai, kurie gali išprovokuoti atvirą Rusijos ir JAV susidūrimą, yra nepriimtini. Tai, mano manymu, taip akivaizdu, kad karininkai negali nesuprasti šito. Ir jie supranta tai net geriau, nei bet kas kitas. Kai politikai stengiasi kurstyti savo šalies vadovybę, reikalaudami vis didesnės konfrontacijos, taip pat ir materialios, — tai visai neatsakinga. Jie pasiekia savo, stengiasi pasiekti savo vidaus tikslų, ten vyksta kova tarp partijų, labai žiauri, ir Kongrese aktyviai spekuliojama Rusijos atžvilgiu, nes jie supranta, kad čia yra pagrindas rusofobiškiems susivienijimams.
Bet ši kampanija vis tiek subliuško, dirbtinai ji buvo maitinama visiškai beprecedentėmis sankcijomis, nes buvo tikimasi, kad tokio tipo dalykais jie mus privers priimti jų santykių tolimesnio vystymosi sąlygas, bet tai mažiausiai trumparegiška ir naivu. Nes jie apie ką kalba? Mes norime gerų santykių su Rusija, bet tam Rusija turi pripažinti visas savo nuodėmes ir visas savo klaidas, tai yra, jie remiasi tuo, kad visada yra teisūs, ir kad dėl viso, kas vyksta dabar, yra kalta tik Rusija, kuri veikia priešingai, revizuodama šiuolaikinę pasaulio tvarką.
Be to, pasaulio tvarkos jie laikosi visai ne pagal JTO įstatus, jie bet kokiais būdais stengiasi išsaugoti savo dominavimą. Aš suprantu: kai kelis šimtmečius istoriniai Vakarai, kaip mes juos vadiname, tvarkė visus reikalus pasaulyje savo nuožiūra, dabar, kai atsiranda jėgos centrai ir Azijoje, ir Lotynų Amerikoje, ir, tiesą sakant, Rusijos Federacija — viena iš svarbiausių žaidėjų pasaulio arenoje, — jiems nepatinka, jog kažkas bando ginti savo interesus. Be to, mes stengiamės ginti savo interesus ne ultimatyviai, mes siūlome ieškoti šių interesų balanso, kad pasiektume susitarimą, o jie sako: na, bandysime susitarti, kai jūs pasakysite, kad jūs visiškai sutinkate su tuo, kaip pasaulis tvarkomas pagal mūsų principus. Taigi, grįždamas prie karinės konfrontacijos rizikos klausimo, aš šimtu procentų remiuosi tuo, kad kariai to neleis, ir to, žinoma, neleis nei prezidentas Putinas, nei, aš esu įsitikinęs, prezidentas Trampas. Jie vis dėlto yra lyderiai, kuriuos išrinko jų tautos, jie yra atsakingi už šių tautų taiką ir ramybę.
— Apskritai, toks Rusijos šaltakraujiškumas ir ištvermė, sąžiningai kalbant, mane žavi. Daug ko mačiau, net Šaltajį karą, ir susidaro įspūdis, kad jei Kremliuje būtų kitas asmuo, viskas galėjo būti kitaip, nes atrodo, kad provokacija seka viena po kitos. Rusija yra provokuojama, ir Rusija visada atsisako priimti šį šaltąjį karą ir imtis šių varžybų. Tačiau jūs sakote, kad mažėja, bet aš asmeniškai turiu kitą jausmą — kad stiprėja, įtampa didėja ir kryptingas melas tampa užsienio politikos veiklos priemone (prisiminkime Borisą Džonsoną), o mūsų partneriai nenori klausytis ir girdėti. Mano kabinete yra ekranas "Russia-24", ekranas BBC, ekranas CNN. Ir tuo metu kai "Rusija-24" rodomas reportažas apie vienuolikmetį berniuką, kuris nenorėdamas tapo filmo aktoriumi ir pasakoja apie tai, kaip tai buvo, kad jam davė datulių, sausainių ir ryžių. Atrodė, ši provokacija atskleista. Ir štai tą patį vaizdo įrašą rodo BBC, pateisindama raketų smūgį, tarsi nieko nebūtų girdėjusi, tarsi nieko neįvyko. Galų gale, kas turėtų įvykti, kad šiomis sąlygomis įtampa sumažėtų?
— Aš nepasakiau, kad ši kampanija silpnėja, pasakiau, kad išsikvėpė. Žinote, kai žmogus bėga šimtus metrų ar dešimt tūkstančių, ar 42 kilometrus — jis su kiekvienu žingsniu kvėpuoja vis sunkiau ir sunkiau, bet bėga, bėga, bėga, bet galų gale jėgos išsenka. Man atrodo, kad mes stebime kažką panašaus, nors jiems norisi — tiems, kurie šią rusofobišką kampaniją vaidina, — jiems norisi, žinoma, padidinti tempą, tačiau tokiu būdu galima persitempti. Ir jūs esate visiškai teisus. Esu įsitikinęs, kad reaguoti turime deramai. Negalime neatsakyti į mūsų nuosavybės atėmimą, diplomatų išsiuntimą — tai reikštų nepagarbą sau. Bet dalyvauti keiksmuose, rietenose, atžarume mes neketiname ir to nedarysime — tai visiškai ne mūsų prezidento stilius. Jis visada žiūri į priekį, ir jį labai sunku, gal net neįmanoma, išvesti iš kantrybės, o būtent tai bandoma padaryti. Bandoma išmušti iš vėžių, išmušti iš pusiausvyros, sutrikdyti mūsų planus, kuriuos mes namie turime realizuoti, jų labai daug, bet dar kartą pakartosiu — kai ant mūsų šaukia, prisiminkime gerai žinomą išmintį: "Jupiteri, tu pyksti — vadinasi, esi neteisus". Jupiterio, iš tikrųjų, ten nesimato, bet…
— Jei sugrįžtume prie "cheminės atakos" temos, bet jau anglų pagrindu, šita istorija su BZ, kaip jums patinka ši intriga? Kadangi dabar naujausia informacija, mums jau pranešama, kad Šveicarijos laboratorijoje BZ buvo dirbtinai įmaišytas, kad tariamai būtų patikrintas profesionalumas, kompetencija ir taip toliau. Kažkas panašaus…
— Na, jie aiškino, kad tai buvo padaryta specialiai, siekiant patikrinti žmonių, kurie atliks šią analizę, profesionalumą. Bet aš nenoriu dabar leistis į detales. Vis dėlto pagrindinė ataskaitos dalis buvo konfidenciali. Bet gerai žinoma, kad, kreipdamiesi į OPCW techninę pagalbą, britai ne šiaip sau davė jiems medžiagos mėginį iš įvykio vietos, bet sakė: "Čia meginys, raskite juose tokią cheminę medžiagą". Tai buvo užsakymas. Ir OPCW ekspertai, atlikdami techninę funkciją, patvirtino, kad tai buvo būtent ta medžiaga, kurią britai jiems nurodė, tačiau ši medžiaga buvo labai aukštos koncentracijos, o tai rodo, kad ji buvo įpurkšta į šį meginį prieš pat tyrimo pradžią. Kadangi po poros savaičių ji jau turėjo būti metabolizuota, ir tuomet būtų visiškai kitokia konsistencija. Tuo pačiu metu, bent Šveicarijos laboratorijoje Spieze, kartu su šia užsakyta medžiaga buvo rasta ir medžiaga BZ, kuri priklauso antrosios kategorijos medžiagoms. Remiantis Konvencija dėl cheminio ginklo uždraudimo, tai yra mažiau pavojingas junginys nei tas, kuris įtrauktas į pirmąją kategoriją. Yra daug klausimų, ir mes tiesiog norime gauti atsakymus. Ir jei tai, kas mums sakoma apie šį BZ, yra tiesa — tuomet paaiškinkite. Ir tikriausiai dabar, kai tokie klausimai kyla, mes norėtume pamatyti pradinius analizės rezultatus ne tik Spiezo laboratorijoje, bet ir kitose trijose laboratorijose, į kurias tuo pačiu metu buvo siunčiami šie mėginiai. Taip pat tapo žinoma, kad OPCW ekspertai paėmė mėginius ne savo nuožiūra, bet tose vietose, kurios jiems rodė britai.
— Na, tiesą sakant, iš britų rankų.
— Iš britų rankų. Na, arba jų akivaizdoje. Nebuvo ir jokios savarankiškos, nepriklausoms OPCW medicininės pacientų apžiūros, kitaip tariant, visi be išimties rėmėsi britų gydytojų parodymais. Būtų gerai, jei britai būtų atviresni, jei jie parodytų savo tyrimų rezultatus. Jie viską laiko paslaptyje, taip pat, kaip kadaise įslaptino "Litvinenkos bylą". Iki šiol duomenys yra įslaptinti. Na, ir klausimai, žinoma, kaupiasi. Mes suformulavome beveik penkiasdešimt klausimų, kurie yra tik profesionalūs. Atsakydami jie sako: "Ne, jūs pirmiausia atsakysite į mūsų klausimus". O jie turi viena klausimą, tiksliau du: "Ar Putinas įsakė tai padaryti, arba jūs tiesiog praradote savo cheminės arsenalo kontrolę?" Kokio cheminio arsenalo? Kuris buvo sunaikintas ir verifikuotas OPCW kaip sunaikintas, pritarant visai tarptautinei bendruomenei? Jie pradėjo kelti kaltinimus, tame tarpe ir ministro pirmininko padėjėjas, kuris parašė atvirą laišką NATO generaliniam sekretoriui. Kokiu pagrindu, kodėl? Tačiau šiame laiške jis pateikė duomenis, kurie, jų nuomone, turėtų įtikinti visus britų argumentų ir mūsų kaltinimų teisumu. Be kita ko, ten sakoma, kad Rusijos karinė cheminė programa buvo slapta vykdoma visais nuliniais metais. Kažkas buvo sunaikinta — tai buvo nurodyta OPCW — tačiau buvo ir slapta programa. Jai vadovavo — po to kažkas pasakė — asmeniškai Putinas. Bet jei taip buvo, jei jie visą laiką apie tai žinojo, atvykite į OPCW, skelbkite aliarmą, reikalaukit, kad mus patrauktų atsakomybėn. Bet jie tylėjo. Šiame laiške teigiama, kad žmonių nunuodijimo metodas, kai durų rankenoms tepamos nuodingosiomis medžiagomis, buvo suprojektuotas kaip toks prekės ženklas, kaip mūsų firminė idėja ir kad tai buvo daroma jau seniai. Bet jie žinojo, kad galima nunuodyti žmones per durų rankenas, ir jei jie iškart apkaltino būtent mus dėl Skripalio apnuodijimo, kodėl gi jie prisiminė apie rankeną tik ketvirtą savaitę, o pirmiausia tyrė ir taksi, ir suolelį, ir restoraną. Vadinasi, tai irgi yra neatitikimas. Na, ir daug kitų. Taip, ir jie sako, kad Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo pagrindinė žvalgybos direkcija daugelį metų sekė Julijos Skripal elektroninį paštą. Tačiau kad būtų galima tai tvirtinti, reikia taip pat sekti Julijos Skripal elektroninį paštą. Taigi, kuo daugiau jie bando pasiteisinti, tuo daugiau klausimų kyla.
— Na, jie ima mėginį, leidžia sau kažką su juo daryti, įpurškia BZ ar kažką kito. Tai reiškia, elgiasi su juo familiariai, net nežinau, kaip. Be to, OPCW nepatvirtina šio mėginio ėmimo korektiškumo. Tai yra, jie pirmiausia vieną ar kitą medžiagą į jį įpurškia, o paskui duoda OPCW. Tada OPCW apskritai kvailoje pozicijoje? Ką jie tada tyrė?
— Aš netvirtinu, kad jie įpurškė, kad bandė suklaidinti…
— Bet jie patys sakė, kad įpurškė BZ.
— Taip, taip, taip. Tačiau mes norime suprasti, kaip tai atitinka procedūras, nes tai, ką mes dabar žinome, kaip Londono kvietimu į JK buvo priimta OPCW, ir kaip OPCW ten dirbo, neatitinka griežtų ir labai aiškių procedūrų reikalavimų, kurie yra numatyti Cheminio ginklo uždraudimo konvencijoje. Bet mes nekaltiname. Mes uždavėme kelias dešimtis klausimų ir norime gauti atsakymus į juos. Suaugusiųjų ir profesionalių žmonių atsakymus. Mes norime profesionalaus pokalbio. Aš nežinau, galbūt turėsime laukti, kol Didžiosios Britanijos vyriausybėje pasirodys profesionalai. Kol kas pokalbis nesimezga.
* Teroristų organizacija, uždrausta Rusijoje.
(Interviu pateikiamas su santrumpomis)
