― Sveikas, Mariau. Kur ir kada atostogausi šią vasarą?
― Andriau, šių metų vasaros atostogas aš pašvęsiu didžiajam futbolui! Du metus taupiau pinigus, kad galėčiau padovanoti sau šventę- tris savaites Pasaulio futbolo čempionato. Dėkui Dievui, matysiu jį ne per televizorių, o gyvai, kaimyninėje Rusijoje. Įsigijau bilietus į dvejas grupės atrenkamojo etapo rungtynes, kurios vyks Kaliningrade ir vieną bilietą į pusfinalį, kuris vyks ''Zenito'' arenoje Sankt Peterburge.
― Ir kiek gi tau kainuos apsilankymas šioje futbolo šventėje?
― Na, savo išlaidas esu suplanavęs dar praėjusiais metais. Bilietai į dvejas rungtynes Kaliningrade man kainavo 350 eurų. Juos aš įsigijau pirmąją pardavimų dieną. Į rungtynes važinėsiu automobiliu iš Lietuvos, kad sutaupyčiau nakvynės Kaliningrade sąskaita. Jau metų pradžioje miesto viešbučiuose buvo rezervuoti beveik visi kambariai čempionato laikotarpiui. O už kuklią nakvynė privačiame sektoriuje birželio mėnesį šeimininkai prašo sumos, tolygios sumai už nakvynę aukščiausios klasės apartamentuose kurortiniame San-Trope. Keliaudamas į Sankt Peterburgą aš taip pat sutaupysiu. Šiaurinėje Rusijos sostinėje gyvena mano mokyklos draugas. Ji pažadėjo mane priglausti vienai nakčiai po pusfinalio rungtynių. O vakare autobusu grįšiu į Lietuvą. Tikiuosi, kad pusantro tūkstančio eurų man užteks. Bet man liks nepakartojami pojūčiai, kad buvau kartą per ketverius metus vykstančio didžiulio įvykio futbolo pasaulyje dalyvis.
― O tu nebijai važiuoti į Rusiją, kai tvyro tokia tarptautinė įtampa, kai ten dega prekybos centrai, o teroristai ir sirgaliai iš Europos grasina rusams surengsią ''linksmą gyvenimą"? Aš nerizikuočiau.
― Kvailystė visa tai. Esu tikras, kad Rusijos specialiosios tarnybos pasaulinio forumo metu kontroliuos situaciją ir neleis jokios netvarkos. Prisimink Olimpiadą Sočyje. Viskas buvo organizuota be jokių netikėtumų. Gailiuosi, kad šią žiemą negalėjau išeiti atostogų ir pabuvoti Olimpiadoje. O dabar Pasaulio čempionatas mūsų pašonėje, nuodėmė praleisti tokią šventę. Aš juk ilgametis futbolo sirgalius. Dar berniūkštį mane tėvas vesdavosi į TSRS čempionato rungtynes ''Žalgirio'' stadione. Kokios tai buvo dienos! O kai geriausia Lietuvos komanda iškovojo TSRS čempionato bronzos medalius, reikėjo matyti mūsų sirgalius! Taip, tarybiniais metais Lietuva priklausė futbolo elitui. Įsivaizduoji, mūsų Vilniaus stadione žaidė ir Kijevo ''Dinamo", ir Jerevano ''Araratas", ir Tbilisio ''Dinamo". O dabar aš beveik nevaikštau į Lietuvos futbolo lygos rungtynes. Labai žemas komandų lygis. O ir Lietuvos rinktinė nelabai džiugina savo pasirodymais.
― Užtat mūsų krepšininkai daugelį metų priklauso ne tik Europos, bet ir viso Pasaulio krepšinio elitui. O visoms sporto šakoms Lietuvos biudžeto lėšų, deja, nepakanka…..
