VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Lietuva yra viena iš Europos Sąjungos šalių, kurioje sergamumo legionelioze rodikliai yra vieni mažiausių, nuo 2006 metų šalyje iš viso buvo diagnozuoti 63 legioneliozės atvejai, tačiau praėjusiais metais sergamumas padidėjo, praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras.
Ligos priežastys ir paplitimas
Išskiriamos kelios priežastys, kurios gali būti susijusios su mažu diagnozuojamų legioneliozės atvejų skaičiumi. Viena jų — ne visuomet išaiškinamas plaučių uždegimo sukėlėjas. Kai ligoniui nustatomas plaučių uždegimas, jis tuoj pat pradedamas gydyti antibiotikais. Jei antibiotikai veikia Legionella bakterijas, ligonis pradeda sveikti ir dėl to nėra poreikio nustatyti plaučių uždegimo sukėlėją.
Legioneliozė ypač paplitusi išsivysčiusiose pasaulio šalyse, kur daug terminio vandens generavimo, aušinimo, oro kondicionavimo ir kitų technologijų.
Tai ūminė infekcinė liga, kuriai būdingos dvi formos: pirmoji — legionierių liga, kuriai būdinga pneumonija (plaučių uždegimas), ir antroji — Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ūminės respiracinės ligos eiga be pneumonijos.
Užsikrėtimo būdai
Žmogus legionierių liga užsikrečia, įkvėpdamas Legionella bakterijų su vandens garais ir purslais, kurie gali susidaryti baseine, duše, prie fontano ir t.t. Legionierių liga neužsikrečiama, geriant vandenį ar vartojant jį maistui ruošti. Ji neplinta iš žmogaus žmogui.
Legioneliozė pavojingiausia pagyvenusiems, rūkantiems žmonėms ir sergantiems cukriniu diabetu, lėtinėmis plaučių, onkologinėmis ligomis ir tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs.
Profilaktinės priemonės
Viena pagrindinių legionierių ligos profilaktikos priemonių yra tinkamas karšto ir šalto vandens temperatūrų režimo palaikymas. Karšto vandens temperatūra čiaupuose turėtų būti 50-60ºC, šalto — žemesnė kaip 20ºC.
Gyventojams patariama neleisti vandeniui užsistovėti, kad nesusikauptų nuosėdos – reguliariai valyti dušus, dušų galvutes ir vandens čiaupus.
