Norisi, bet baisu
Vien tai, kad sušauktas posėdis tik vienu klausimu ― "dėl santykių su Rusija" ― daug ką pasako. Lietuvos biudžetas praranda dideles lėšas dėl Vakarų sankcijų karo su Maskva. Nuo 2020 metų subsidijų tiekimas Lietuvai iš ES fondų nutrūks. Horizonte Lietuvos tranzito iš Rusijos ir Baltarusijos krovinių prekybos blokada.
Lietuvai taip ir nepavyko surasti produktų eksporto į Rusiją alternatyvos. Be to, ateityje numatomas Lietuvos elektros tinklų atsijungimas nuo "BRELL" žiedo. Lietuvos laukia tikrai nedžiuginančios perspektyvos.
Atsižvelgiant į tai, ankstesni premjero Skvernelio teiginiai, kad reikia susilpninti Vilniaus pozicijas santykiuose su Maskva, atrodo gana racionalūs. Tuo pačiu metu Lietuva, kaip Europos Sąjungos ir NATO narė, negali plaukti prieš srovę. Fizinė forma neleidžia.
"Jeigu kalbame apie tarptautinius santykius, jokiu būdu negalima pažeisti esminių principų: žmogaus teisių, įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę. Aš aiškiai ir griežtai laikausi šios pozicijos. Jeigu mes kalbame apie sankcijas, kurios yra taikomos, jos turėtų būti veiksmingesnės ir efektyvesnės. Mūsų su prezidente pozicijos (šiuo atveju — Sputnik) visiškai sutampa, nematau jokio skirtumo strateginiame lygmenyje", ― atsargiai kalbėjo prieš posėdį Skvernelis.
Na, jei taip, kam apskritai reikalingas šis susitikimas? Ir, be to, akivaizdu, kad Lietuva yra ne tik Europos, bet ir pasaulio rusofobijos avangarde. Kam dar kartą drebinti orą ir drumsti vandenį šiuo klausimu?
"Rusijos korta" yra kozirinė
Durys prasiveria. Po metų Lietuvoje vyks merų, vietos tarybų, EP narių ir prezidento rinkimai. Ir Skvernelis yra vienas iš realių kandidatų į prezidentus.
Visi politikai rinkimuose žais "Rusijos korta". Apie tai byloja paskutinių viešosios nuomonės apklausų rezultatai, kurie rodo, kad daugiau nei pusė (52%) rinkėjų palankiai vertina santykius tarp Vilniaus ir Maskvos. Negalima ignoruoti rinkėjų nuomonės demokratinėje šalyje. Ypač kai kalbama apie gyventojų daugumą.
Akivaizdu, kad aršūs Kremliaus priešininkai (konservatoriai ir liberalai), vadovaujami Prezidentės Dalios Grybauskaitės, bus negailestingai sutriuškinti savo priešininkų, kurie išdrįsta flirtuoti su Maskva. "Kremliaus agentų" ir "tėvynės išdavikų" etiketės jau spausdinamos dideliais kiekiais. O "Rusijos įsikišimas į Lietuvos prezidento rinkimus" bus svarbiausias koziris šiame žaidime.
Ištikimas prezidentės pažas
Po istorinio vizito Baltuosiuose rūmuose ir po susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trampu, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Rusijos klausimu kol kas tyli. Vietoj jos griaustiniais ir žaibais svaidosi jos ištikimas pažas — užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Po susitikimo su ministru pirmininku nė vienas iš keturiolikos ministrų, net ir pats Skvernelis nepareiškė nuomonės dėl santykių su Maskva. O Linkevičius su komjaunuolišku entuziazmu raportavo: "Atšilimas turėtų prasidėti iš jų (Rusija ― "Sputnik") pusės, tai yra iš tų, kurie santykius atšaldė. Aš kategoriškai atmetu samprotavimus apie tai, kad turėtume imtis bet kokių veiksmų, kad kaip nors pagerinti santykius. Ne kartą sakiau, kad ne mes aneksavome Krymą, ne mes užėmėme penktadalį Gruzijos teritorijos, ne mes kišamės į kitų šalių politinę sistemą ir rinkimus. Mes nematome, ką čia (santykiuose su Rusija ― Sputnik) turime gerinti. Jei kažkas įsivaizduoja santykių gerinimą nusileidžiant šiose sferose ― to tikrai nebus".
Štai čia Linkevičius eilinį kartą gudrauja. ES santykius su Rusija užšaldė būtent tokie, kaip jis. O kas susiję su kišimusi į kitų valstybių reikalus, verta prisiminti, kaip į liepsnojantį Euromaidaną važiavo Lietuvos teisuolių delegacijos, vadovaujamos buvusio premjero Andriaus Kubiliaus ir Seimo narės Loretos Graužinienės. Kaip jie šaukė nuo Maidano scenos į mikrofoną: "Šlovė Ukrainai! Šlovė didvyriams!". Prieš Maidaną pati Dalia Grybauskaitė ''laužė rankas" prezidentui Viktorui Janukovičiui, kuris atsisakė pasirašyti asociaciją su ES aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje. Ne nuodėmė priminti ir Maidano trijulės: Kličko, Jaceniuko ir Tiagniboko vizitus į Vilnių perversmo išvakarėse, matyt, instrukcijoms gauti. Vėliau jie vadovavo revoliucijai pagal Vašingtone sukurtą metodiką, kuri 1991 metais buvo išbandyta Lietuvoje.
Derėtų priminti Linkevičiui ir apie "Laisvąją Rusiją". Šią Rusijos svajotojų apie spalvotą revoliuciją šutvę jau penktą kartą Vilniuje priima kaip brangiausius svečius. O pats Linas Linkevičius su entuziazmu pritaria Gariui Kasparovui ir jo ketinimui sukelti Rusijoje eilinę kruviną revoliuciją pagal Ukrainos scenarijų.
Taigi, ponui Linkevičiui geriau būtų patylėti apie "kišimąsi ir okupaciją".
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.
