VILNIUS, balandžio 26 — Sputnik. Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos siūlymui tobulinti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo nukentėjusiems sistemą, praplečiant smurtinio nusikaltimo sąvoką ir skiriant kompensacijas didesniam nukentėjusiųjų asmenų skaičiui, praneša Teisingumo ministerijos spaudos tarnyba.
Teisingumo ministerijos siūlymai parengti, įvertinus ES Teisingumo Teismo sprendimą, kad valstybei tenka pareiga kompensuoti žalą dėl visų smurtinių tyčinių nusikaltimų formų, įskaitant ir nežymų žmogaus sveikatos sutrikdymą arba sukeltą fizinį skausmą.
Šiuo metu Lietuvoje, kaip ir dar keliose ES valstybėse, už tokias nusikalstamas veikas kompensacijos iš valstybės biudžeto nėra mokamos. Aktualiame smurtinių nusikaltimų sąraše, kurį tvirtina teisingumo ministras, yra įrašytos 57 nusikalstamos veikos.
Įgyvendinus siūlomus pakeitimus, į šį sąrašą būtų įtraukti tokie nusikaltimai, kaip fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, grasinimas nužudyti ar žmogaus terorizavimas, viešosios tvarkos pažeidimas.
"Valstybė turi rūpintis nukentėjusiu žmogumi. Smurtas artimoje aplinkoje išlieka vis dar dideliu skauduliu mūsų visuomenėje, todėl reikia ieškoti priemonių ir finansinių išteklių kovoti su tokio pobūdžio nusikalstama veika", – teigia vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, laikinai einantis teisingumo ministro pareigas.
Šiuo metu į Teisingumo ministeriją kasmet kreipiasi apie 400 asmenų, nukentėjusių nuo smurtinių nusikaltimų, kuriems išmokama iki milijono eurų kompensacijų. Jeigu būtų pritarta Teisingumo ministerijos siūlymui išplėsti smurtinio nusikaltimo sąvoką, tuomet kompensacijoms nukentėjusiems sumokėti kasmet būtų skiriama apie 11 milijonų eurų.
Teisingumo ministerijos siūlymu, nukentėjusieji dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrukdymo, viešosios tvarkos pažeidimo ir kitų nusikalstamų veikų, kurios būtų įtrauktos į smurtinių nusikaltimų sąrašą, galėtų gauti iki 1,33 tūkst. eurų kompensaciją už padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Iki metų pabaigos Teisingumo ministerija numato parengti naujų teisės aktų projektus ir juos pateikti svarstyti Vyriausybei.
