VILNIUS, balandžio 27 — Sputnik. Artimiausio susitikimo metu JAV prezidentas Donaldas Trampas gali "duoti pipirų" Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, rašo "Spiegel".
Nesutarimai tarp sąjungininkų gali kilti dėl dviejų klausimų — dėl "Nord Stream-2" projekto, prieš kurį pasisako JAV, taip pat dėl NATO reikalavimų padidinti valstybių narių karines išlaidas iki 2 proc. BVP.
Anksčiau JAV Valstybės departamentas grasino, kad, jei Berlynas nenusileis, Vašingtonas bus priverstas pranešti visuomenei apie konfliktą ir taip įrodyti, kad tarp Vokietijos ir Jungtinių Valstijų egzistuoja skilimas, rašoma "Spiegel" straipsnyje.
Pasak leidinio, Merkel ir jos patarėjai bando išvengti skandalo ir ieško būdų, kaip praskaidrinti atmosferą, nors jų pajėgumai yra labai riboti. Visų pirma, aktyviai augant Vokietijos ekonomikai, karinių išlaidų dalis BVP tik mažės. "Nord Stream-2" požiūriu, Merkel rankos apskritai yra "surištos".
"Leidimas statyti dujotiekį, pradėtas dar Gerhardu Šrioderio, išduotas. Be to, energetinio saugumo užtikrinimas yra labai svarbus Vokietijai, taigi Berlynas negali atsisakyti projekto", — apibendrinama straipsnyje.
"Nord Stream-2" projektas (antrasis dujotiekis iš Rusijos į Vokietiją Baltijos jūros dugnu) numato dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus ir apims teritoriją nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos, statybas. Naują dujotiekį planuojama pastatyti iki 2019-ųjų pabaigos šalia "Nord Stream".
Bendra projekto kaina yra 9,5 milijardai eurų. Vienintelis "Nord Stream-2 AG" akcininkas yra "Gazprom" ir finansuoja 50% projekto išlaidų.
Lietuva, Latvija ir Lenkija pasirašė bendrą susitarimą prieš "Nord Stream-2" statybas. Šių valstybių vadovų manymu, projektas grindžiamas politiniu sprendimu atsisakyti dujų tranzito per Ukrainos teritoriją. Vėliau prie susitarimo prisijungė Ukraina ir Moldova.
2014 metais visi NATO nariai pažadėjo padidinti gynybos išlaidas per ateinančius dešimt metų, siekdami bent 2 proc. BVP, kurie rekomenduojami kiekvienai šaliai, kai ji prisijungia prie NATO. JAV reikalauja įvykdyti šį įsipareigojimą.
Dabar šio išlaidų lygio laikosi ar artėja prie jo aštuonios iš 29 Aljanso valstybių — Didžioji Britanija, Graikija, Rumunija, trys Baltijos šalys, Prancūzija ir Turkija.
