VILNIUS, balandžio 29 — Sputnik. Lietuvos eksportuotojai nerimauja ir ruošiasi naujoms darbo sąlygoms, kurios jų lauks po Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES, praneša verslumą skatinanti agentūra "Versli Lietuva".
Naujausiais duomenimis, šiuo metu apie 1,3 proc. Lietuvos BVP priklauso nuo eksporto į Britaniją. Pernai lietuviai eksportavo į Jungtinę Karalystę prekių ir paslaugų už apie 1,3 milijardo eurų.
Nepaisant to, kad eksportas į JK augo lėčiau nei į kitas rinkas, ji vis tiek lieka šešta pagal dydį rinka Lietuvai pagal eksporto apimtį.
"Šiek tiek tikėtina, kad dėl pastarųjų politinių pokyčių JK galėtų būti pasiektas muitų sąjungos susitarimas, pagal kurį būtų užtikrintas laisvas prekių judėjimas be muitinės patikrų, tačiau tokiu atveju JK neteks laisvės savo iniciatyva sudaryti prekybos susitarimų su kitomis šalimis", — teigia analitikai.
Net pasitvirtinus tikėtinam laisvosios prekybos susitarimo scenarijui Lietuvos eksportuotojai į JK patirs papildomų administracinių ir logistikos išlaidų, nes bus vykdomos muitinės procedūros. Nepalankiausio scenarijaus atveju, jei nebus pasiektas joks oficialus susitarimas, bus įvestas Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) tarifų režimas ir palyginti dideli tarifai žemės ūkio ir maisto produktams, taip pat tekstilės gaminiams ir aprangai.
"Versli Lietuva" skaičiavimais, dėl PPO muitų taikymo lietuviškų produktų kainos JK rinkoje vidutiniškai pakiltų 5,3 proc. Papildomi muitinės procedūrų kaštai (sertifikavimo, leidimų gavimo, muitinės tarpininkų paslaugų) dar papildomai apie 5 proc. pabrangintų Lietuvos eksportą į JK. Taigi, vidutiniškai lietuviškos kilmės prekės JK rinkoje pabrangtų 10 proc. Atitinkamai pabrangtų ir iš kitų ES šalių į JK eksportuojamos prekės.
Tačiau Lietuvos eksportuotojai turi visus šansus įsitvirtinti kitose ES rinkose. Baltijos verslininkams atėjo laikas išanalizuoti, kuriuose segmentuose jie galėtų konkuruoti su prekėmis iš JK po Brexit, mano "Versli Lietuva" analitikai.
