Lietuva turi per daug brangios medicininės įrangos, tačiau jos nenaudoja

© RIA Novosti . Виталий АньковMagnetinio rezonanso tomografas
Magnetinio rezonanso tomografas - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Pagal tomografų skaičių Lietuva lenkia daugelį kaimyninių šalių, tačiau atliktų tyrimų skaičius per metus yra vienas žemiausių Europoje

VILNIUS, gegužės 3 — Sputnik. Nors Lietuva brangios medicininės įrangos turi daugiau nei rekomenduojama bei daugiau nei vidutiniškai turi kitos ES šalys, didelė dalis šios įrangos yra pasenusi arba per mažai naudojama, praneša Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

Švirkštai - Sputnik Lietuva
Į Lietuvos rinką nepateko 50 tūkst vienetų nesaugių medicinos priemonių

Tokias išvadas padarė Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (Akreditavimo tarnyba), kai praėjusių metų pabaigoje atliko brangių medicinos priemonių efektyvumo ir našumo analizę. Analizės metu nagrinėta 2016 metų situacija.

Nustatyta, kad iš viso Lietuvoje tuomet buvo apie 1 309 brangių medicinos priemonių: pozitronų emisijos tomografų, linijinių greitintuvų, magnetinio rezonanso tomografų, angiografų, kompiuterinių tomografų, gama kamerų, mamografų, diagnostinių rentgeno ir diagnostinių ultragarsinių prietaisų, kurių įsigijimo kaina viršija 28 962 eurus ir su kuriais teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiškai ar iš dalies apmokamos iš PSDF biudžeto lėšų. Didžiąją dalį (85%) turimų aparatų sudarė diagnostinės rentgeno ir ultragarsinės priemonės.

В Вильнюсе прошел митинг врачей - Sputnik Lietuva
Kodėl Lietuvoje Hipokratas verktų ar Medikų protestas Vilniuje

Daugelis naudojamų brangių medicinos priemonių yra pernelyg senos (daugiau nei 10 metų) ir santykinai per mažai naudojama naujų priemonių (0-5 metų). Tai ypač būdinga tendencija, kalbant apie rentgeno aparatus — beveik pusė jų yra senesni nei 10 metų. Taip pat ši problema būdinga ir kitų rūšių Lietuvoje naudojamoms brangioms medicinos priemonėms, pavyzdžiui, angiografams (33%), gama kameroms (25%), mamografams (24%), diagnostinėms ultragarsinėms priemonėms (24%) bei kompiuteriniams tomografams (23%).    

Pasak Akreditavimo tarnybos direktorės Noros Ribokienės, nors pagal magnetinio rezonanso tomografų skaičių Lietuva lenkia daugelį kaimyninių šalių, jų naudojimo efektyvumo rodiklis, tai yra, atliktų tyrimų skaičius per metus, yra vienas žemiausių Europoje.

Nepakankamas brangių medicinos priemonių galimybių išnaudojimas, tai yra, mažas atliekamų tyrimų skaičius, ypač būdingas pozitronų emisijos tomografams (100%). Ši tendencija taip pat būdinga kompiuteriniams tomografams (81%), diagnostinėms C lanko rentgeno priemonėms (92%) bei diagnostinėms ultragarso priemonėms (54%).

Eurų kupiūros - Sputnik Lietuva
SAM numato medicinos prietaisų nuomos išlaidų kompensavimą

Tačiau esama ir teigiamų pokyčių — 50% mamografų buvo naudojami dideliu intensyvumu, taip pat atsirado ir dideliu intensyvumu naudojamų magnetinio rezonanso tomografų, augo ir angiografų, naudojamų vidutiniu intensyvumu, skaičius (42%). 

"Įsigijus brangią įrangą, privalu maksimaliai išnaudoti jos pajėgumą ir neleisti prietaisui stovėti ir senti, nes tai nenaudinga nei įstaigoms, nei pacientams, nei valstybei. Kasmet skiriamos ženklios investicijos, kad įstaigos galėtų atnaujinti turimas brangias medicinos priemones, pakeisti senas ir pasipildyti naujomis medicinos priemonėmis", — teigia Ribokienė.

Pasak Akreditavimo tarnybos vadovės, yra būtina racionalizuoti brangių medicinos priemonių eksploatavimą, sukuriant tinkamą infrastruktūrą, organizacinius bei žmogiškuosius išteklius tam, kad būtų padidintos medicinos priemonių potencialios naudojimo intensyvumo galimybės, siekiant vidutinio ar didelio naudojimo intensyvumo.

Naujienų srautas
0