Lietuvoje dažniau sergama vėjaraupiais

Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Vėjaraupiais sergama ištisus metus, kiek mažiau susergama vasarą ir dažniau – žiemą bei pavasarį

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Vertinant pastarąjį dešimtmetį, matoma didėjanti sergamumo vėjaraupiais tendencija, praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras.

2017 metais buvo užregistruoti 16 005 vėjaraupių atvejai, 2016 metais užregistruota 13 611 atvejų.

Прививка - Sputnik Lietuva
Nuo kokių ligų lietuviai skiepijami nemokamai

Vėjaraupiai (lot. Varicella zoster) ― tai ūmi virusinė, epidemiškai plintanti liga, sukeliama varicella zoster viruso, priklausančio Herpesviridae šeimai, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu.

Virusas, sukeliantis vėjaraupių susirgimą, patogeniškas tik žmogui. Jis yra itin lakus, tačiau neilgai išsilaiko aplinkoje — jautrus ultravioletiniams spinduliams, lauke greitai žūva, tad užsikrečiama tik uždarose patalpose. Dažniausiai infekcija perduodama oro lašeliniu būdu, sergančiajam kosint, čiaudint ar net kalbant. Galima užsikrėsti ir tiesiogiai per odą, liečiant bėrimus (tiek nuo sergančiojo vėjaraupiais, tiek nuo juostine pūsleline). Tad ypač sparčiai ši liga plinta ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Daugiau kaip pusę sergančiųjų sudarė vaikai 0-4 metų amžiaus grupėje, dar trečdalis sergančiųjų buvo 5-9 metų amžiaus grupėje. Suaugę žmonės vėjaraupius ištveria kur kas sunkiau, nes komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiems, sergantiems vėjaraupiais, yra daug kartų didesnė nei vaikams. Itin vėjaraupių infekcija pavojinga kūdikiams ir nėščioms moterims bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs.

Vėjaraupiais sergama ištisus metus, kiek mažiau susergama vasarą ir dažniau ― žiemą bei pavasarį. 2017 metais daugiausiai susirgimo vėjaraupiais atvejų užregistruota gegužės ir gruodžio mėnesiais.

Ūmios kvėpavomo ligos: simptomai ir gydymas - Sputnik Lietuva
Infografika
Ūmios kvėpavomo ligos: simptomai ir gydymas

Persirgus vėjaraupiais, imunitetas šiai ligai susidaro visam likusiam gyvenimui. Tačiau po infekcijos virusas lieka organizme (nugaros smegenų mazguose) ir susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai, labai dažnai ir vyresnio amžiaus žmonėms pasireiškia juostine pūsleline (herpes zoster), kuri sukelia skausmą ir pūslelinį bėrimą pažeisto nervo inervuojamoje vietoje. Skausmas, juntamas pažeisto nervo zonoje, pirmasis ligos požymis. Juostine pūsleline, kitaip nei vėjaraupiais, dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės.

Lietuvoje nuo vėjaraupių skiepijamasi savo lėšomis. Skiepijama gyva vakcina, kuri pasižymi dideliu efektyvumu. Rekomenduojama skiepytis visiems asmenims, kurie nesirgę ir yra vyresni nei 1 metų amžiaus. Tiek vaikai, tiek suaugę skiepijami dviejomis vakcinos dozėmis.

Rekomenduojama pasiskiepyti:

Visiems anksčiau nesirgusiems vaikams, vyresniems nei 12 mėnesių (ypač lankantiems darželius bei mokyklas ar sergantiems lėtinėmis ligomis, tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs).

Suaugusiems, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais bei kitiems, turintiems didelę kontakto su šia infekcija riziką (darželio personalas, moterys, planuojančios nėštumą, tėvai, ruošiantys leisti vaiką į darželį, medicinos darbuotojai).

Asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi (sergantieji ŽIV/AIDS, lėtinėmis plaučių, kraujo ligomis, piktybiniais augliais, vartojantieji steroidinius hormonus, imuninę sistemą slopinančius vaistus).

Vėjaraupių vakcina negalima skiepyti nėščiųjų. Vakcinos nereikėtų skiepyti ir asmenims, kuriems neseniai buvo perpiltas kraujas ar buvo skiriama imunoglobulinų.

Naujienų srautas
0