VILNIUS, gegužės 19 — Sputnik. "Nord Stream-2" projektas yra atviras kitų šalių dalyvavimui, pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas spaudos konferencijoje, po susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel, pranšė RIA Novosti.
Putinas pabrėžė, kad projektas yra pelningas, ir Rusija už jį kovos.
Be to, Putinas paragino nepolitizuoti dujotiekio statybos projekto. Jis teigia, kad Rusija žiūri į "Nord Stream-2" tik kaip į kaip ekonominį projektą.
Rusijos prezidentas taip pat pridūrė, kad dujotiekio paleidimas nereiškia, jog bus nutrauktas dujų tranzitas per Ukrainą. Putinas teigia, kad tiekimas bus tęsiamas, jei bus įrodytas jo ekonominis pagrįstumas.
Savo ruožtu Merkel pasakė, kad Vokietija "Nord Stream-2" vertina ir kaip komercinį projektą.
"Mes taip pat laikome "Nord Stream-2" ekonominiu, komerciniu projektu, tačiau jame yra ir kitų komponentų. Todėl šiuo klausimu turime galvoti apie garantijas Ukrainai", — pabrėžė Vokietijos kanclerė.
Kaip pranešė "The Wall Street Journal", JAV prezidentas Donaldas Trampas paragino Merkel atsisakyti remti dujotiekio tiesimą mainais už derybas dėl naujo prekybos susitarimo su ES.
Be to, Vokietijoje teigiama, kad konfliktas dėl "Nord Stream-2" yra „pagrįstas JAV pozicija, kuri prieštarauja Europos interesams".
"Nord Stream-2" projektas (antrasis dujotiekis iš Rusijos į Vokietiją Baltijos jūros dugnu) numato dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus ir apims teritoriją nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos, statybas. Naują dujotiekį planuojama pastatyti iki 2019-ųjų pabaigos šalia "Nord Stream".
Bendra projekto kaina yra 9,5 milijardai eurų. Vienintelis "Nord Stream-2 AG" akcininkas yra "Gazprom", jis finansuoja 50% projekto išlaidų.
Leidimus statyboms jau išdavė Vokietija ir Suomija. Prieš projekto įgyvendinimą pasisako eilė valstybių, tarp jų Ukraina ir JAV, kurios gina savo interesus. Kijevas baiminasi prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito per savo teritoriją, o Vašingtonas pats norėtų tiekti suskystintas dujas į Europą.
Lietuva, Latvija ir Lenkija pasirašė bendrą susitarimą prieš "Nord Stream-2" statybas. Šių valstybių vadovų manymu, projektas grindžiamas politiniu sprendimu atsisakyti dujų tranzito per Ukrainos teritoriją. Vėliau prie susitarimo prisijungė Ukraina ir Moldova.
