NATO bando priversti Čekiją siųsti karius į Baltijos valstybes

Prenumeruokite
НовостиTelegram
Prahos atsisakymas gali pakenkti ne tik santykiams su Baltijos valstybėmis, bet ir parodyti "nepakankamą lojalumą" Šiaurės Atlanto aljanso atžvilgiu, sako NATO karinio komiteto vadovas generolas Peteris Pavelas

VILNIUS, gegužės 21 — Sputnik. Jeigu Čekija atsisakys siųsti karius į NATO misiją Baltijos šalyse, tai pakenks jos prestižui Aljanse, sakė NATO karinio komiteto vadovas generolas Peteris Pavelas interviu Čekijos televizijai, praneša RIA Novosti.

Pasak Pavelo, kuris anksčiau vadovavo Čekijos kariuomenei, Prahos atsisakymas gali pakenkti ne tik santykiams su Baltijos valstybėmis bei rytinio flango šalimis, bet taip pat parodytų "nepakankamą solidarumą bei lojalumą" Šiaurės Atlanto aljanso atžvilgiu.

Anksčiau Čekijos gynybos ministerija paskelbė apie savo ketinimą padidinti karių skaičių užsienio misijose Afganistane, Irake ir Malyje ir siųsti nedidelį kontingentą NATO misijai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Ši sąlyga taip pat yra numatyta koalicijos susitarime tarp judėjimo "Nepatenkintų piliečių akcija" (ANO) ir socialdemokratų, kurie baigia derybas dėl naujos vyriausybės sudarymo.

В Польше размещен батальон НАТО - Sputnik Lietuva
Rusijos kariuomenės generolas papasakojo, kam NATO kuria "karinį Šengeną"

Tuo tarpu penktadienį Čekijos komunistų partijos vadovas Voitechas Filipas sakė, kad jo partija pritaria tik JT Saugumo Tarybai patvirtintoms misijoms, ir NATO misijų Afganistane ir Baltijos šalyse tarp jų nėra.

Komunistų partija iš anksto sutiko paremti naują ministrų kabinetą, balsuojant Parlamente dėl pasitikėjimo votumo. Jei komunistai pasitrauks iš koalicijos susitarimo, naujoji vyriausybė neturės aštuonių balsų iki daugumos (101 iš 200) balsų Parlamente.

Tuo pačiu metu ANO lyderiai ir socialdemokratai pareiškė, kad nekeis koalicijos susitarimo teksto ir neapvils NATO sąjungininkų dėl komunistų.

Pavelas taip pat pabrėžė, kad naujoji vyriausybė ketina per dvejus metus padidinti gynybos išlaidas iki 1,4 proc. BVP ir, kitaip nei ankstesnysis kabinetas, nekalba apie tai, kad iki 2024 metų ketina pasiekti 2 proc. BVP. Tokius veiksmus Šiaurės Atlanto aljansas gali laikyti "įsipareigojimų nevykdymu".

Naujienų srautas
0