VILNIUS, gegužės 21 — Sputnik. Apklausa rodo, kad dažno lietuvio į atostogų keliones neišleidžia skolos, praneša "Swedbank" spaudos tarnyba.
"Swedbank" Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa atskleidė, kad 73 procentai šalies gyventojų atsisakytų atostogauti kurorte ar vykti į pažintinę kelionę, turėdami neišmokėtą vartojimo paskolą. Dar daugiau gyventojų nuo brangesnio poilsio sulaikytų pradelsti mokėjimai už kreditus ar paslaugų teikėjams (83 procentai) ir didelė skola artimiesiems ar pažįstamiems (87 procentai).
"Galima sakyti, kad šie duomenys yra komplimentas lietuviams už jų finansinę drausmę. Neseniai panašus tyrimas buvo atliktas kaimyninėje Latvijoje, ir paaiškėjo, kad ten situacija gerokai skiriasi. Skirtingai nei lietuviai, tik 21 procentas latvių atsisakytų atostogų, jei turėtų pradelstų trumpalaikių finansinių įsipareigojimų ar įsiskolinimų", — komentuoja "Swedbank" Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Nuostata, jog verčiau atsisakyti kokybiškesnio poilsio, bet įvykdyti įsipareigojimus yra būdinga didžiajai daliai lietuvių. Visgi jos rečiau laikosi didžiausias pajamas gaunantys gyventojai ir jaunimas — gyventojai iki 35 metų amžiaus.
Įsiskolinę — beveik penktadalis
Kredito biuro "Creditinfo" duomenimis, neišmokėtą vartojimo paskolą turi 16 procentų pilnamečių šalies gyventojų, o devyni procentai turi pradelstų mokėjimų finansų, telekomunikacijų, elektros tiekimo ir kitoms įmonėms. Už pastarųjų įmonių paslaugas daugiau kaip po 1000 eurų yra įsiskolinę du procentai gyventojų.
"Per atostogas norisi negalvoti apie rūpesčius. Todėl prieš išvykstant poilsiauti patariama padengti susikaupusius įsiskolinimus, jei tokių gyventojai turi. Pastebime, kad vis daugiau vartotojų elgiasi apgalvotai ir, turėdami keletą pradelstų mokėjimų vienu metu, pirmiausia padengia didesnius. Tai yra tokius, už kuriuos skaičiuojamos didžiausios palūkanos ir delspinigiai. Dažniausiai tai yra teisingas pasirinkimas", — sako "Creditinfo" kredito rizikos vertinimo vadovė Rasa Ruseckaitė.
Remiantis atliktos apklausos rezultatais, daugiausia gyventojų (87 procentai) nuo atostogų kelionių sulaikytų didesnė kaip trijų mėnesių pajamų dydžio skola draugams, giminaičiams ar pažįstamiems.
"Esame nedidelė šalis, ir ypač mažesniuose miestuose visi vieni kitus pažįsta. Akivaizdu, kad daugelis pasijustų nejaukiai, jei nemažą sumą pinigų paskolinęs bičiulis sužinotų, kaip skolininkas mėgaujasi kurorto malonumais tolimoje šalyje", — teigia Cvilikienė.
Stabdo ir atostogų kaina
Atostogų kaina — taip pat svarbus veiksnys gyventojams svarstant, ar jie gali vykti ilsėtis, turėdami trumpalaikių finansinių įsipareigojimų. Apklausa parodė, kad daugiau kaip pusė lietuvių per atostogas išleidžia bent dvigubai daugiau nei įprastą mėnesį. Be to, nemažai žmonių atostogas sieja su galimybe atlaisvinti savo finansinį diržą, todėl, matyt, kai kuriems iš jų geriau jokių atostogų nei taupios ir suvaržytos.
"Skolų turintiems žmonėms patartume ir toliau susilaikyti nuo didesnių išlaidų ir rūpintis įsipareigojimų vykdymu, tačiau nepamiršti poilsio. Galima rinktis "namostogas", trumpam pakeisti darbo pobūdį, praleidžiant savaitę su vaikais, sode ar pas giminaičius. Savaitės ar dviejų poilsis dukart per metus taip pat yra ir finansiškai naudingas sprendimas, nes palaiko produktyvumą ir motyvaciją", — sako "Swedbank" Finansų instituto vadovė.
Reprezentatyvią apklausą 2018 metų balandį atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė "Spinter tyrimai". Apklausoje dalyvavo 1015 gyventojų, kurių amžius 18-75 metų. Apklausos tikslas — išsiaiškinti, kaip gyventojai suvokia ir planuoja atostogas.
