VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Greifsvaldo vyriausiasis administracinis teismas (Meklenburge — Priešakinėje Pomeranijoje) atmetė Vokietijos gamtos apsaugos sąjungos (NABU) skundą dėl to, kad Štralzundo miesto institucija išdavė leidimą statyti ir eksploatuoti dujotiekį "Nord Stream-2" Vokietijos teritoriniuose vandenyse, praneša RIA Novosti su nuoroda į teismo spaudos tarnybą.
NABU atstovai teigė, kad dujotiekio įgyvendinimas daro "didelę žalą aplinkai".
Tačiau teismas atmetė jų prašymą, remdamasis interesų pusiausvyros principu. Viešasis interesas užtikrinti reguliariaus dujų tiekimo saugumą, teismo manymu, turi pirmenybę prieš aplinkosaugininkų nerimą.
Vokietijos Štralzundo miesto Kasybos institucija dar sausį patvirtino dujotiekio eksploataciją. Tačiau projektas reikalauja Federalinės laivybos ir hidrografijos institucijos patvirtinimo.
"Nord Stream-2" projektas (antrasis dujotiekis iš Rusijos į Vokietiją Baltijos jūros dugnu) numato dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus ir apims teritoriją nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos, statybas. Naują dujotiekį planuojama pastatyti iki 2019-ųjų pabaigos šalia "Nord Stream".
Kovo pabaigoje Vokietija išdavė leidimus "Nord Stream-2" statyboms ir eksloatacijai. Po jos analogišką eidimų paketą išdavė Suomija. Tikimasi, kad Rusija, Danija ir Švedija išduos leidimus pagal grafiką iki dujotiekio statybų pradžios.
Prieš projekto įgyvendinimą pasisako eilė valstybių, tarp jų Ukraina ir JAV, kurios gina savo interesus. Kijevas baiminasi prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito per savo teritoriją, o Vašingtonas pats norėtų tiekti suskystintas dujas į Europą.
Lietuva, Latvija ir Lenkija pasirašė bendrą susitarimą prieš "Nord Stream-2" statybas. Šių valstybių vadovų manymu, projektas grindžiamas politiniu sprendimu atsisakyti dujų tranzito per Ukrainos teritoriją. Vėliau prie susitarimo prisijungė Ukraina ir Moldova.
