VILNIUS, birželio 6 — Sputnik. Kaip sektinas pavyzdys yra pateikiama Lenkijos patirtis, kur buvo priimtas žiniasklaidos kontrolės įstatymas, kuris sukritikuotas Briuselyje.
Parlamentinis aukštųjų Lietuvos valdžios institucijų tyrimas paveikė ne tik korumpuotus politikus ir partijas, bet ir žiniasklaidos priemones, kurias finansuoja valstybė ir privačios įmonės. Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadose sakoma, kad didelis verslas, atstovaujamas koncerno "MG Baltic", kyšiais darė įtaką ne tik politikams, bet ir visiems Lietuvos gyventojams. Ši įtaka apėmė visus procesus, vykstančius šalyje, pasitelkus žiniasklaidą pateikiant įvykius "palankia šviesa".
Ir jei tyrimo pradžioje buvo kalbama tik apie politinę korupciją, pabaigoje šalia "MG Baltic" sumirgėjo "Rosatom". O tai jau, kaip sakoma, yra visiškai kita istorija, už kurią baisesnės nė nesugalvosi. Apie Rusijos įtaką Lietuvos Respublikos saugumui.
Net JAV sudrebėjo nuo tokio įvykių posūkio Vašingtono kontroliuojamoje Lietuvoje. Oficiali JAV valstybės departamento atstovė spaudai Heter Nauert paragino visas šalis remiantis Lietuvos pavyzdžiu atskleisti "šešėlinius sandorius" su Rusijos valstybine korporacija "Rosatom".
"Lietuvos ataskaita apie Rusijos" Rosatom" rodo šešėlinius santykius, įtakos plitimą, bandant laimėti projektus energetikos ir infrastruktūros srityse. Mes raginame visas šalis, bendradarbiavusias su "Rosatom", analogiškai atskleisti ir netoleruoti tokio elgesio", — rašė Nauert savo Twitter paskyroje.
Bet tokiam rusiškam "baubui" galima priskirti bet kokį įstatymą, netgi pažeidžiant garantuojamos Europos Sąjungos Konstitucijos piliečių teises ir visas demokratijos normas.
Informacinio karo, išplitusio visame pasaulyje, sąlygomis, žiniasklaida turėtų būti tapatinama su priešo tankais ir raketomis. O šių žiniasklaidos priemonių savininkams turi būti taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir šalies strateginių įmonių investuotojams. Šią idėją jau išreiškė Lietuvos Vyriausybės vadovas.
"Kalbant apie tam tikrų licencijų suteikimą ar jų gavimo tvarką, situacija yra panaši į padėtį su mūsų strateginiais verslo objektais, ar bent jau gali būti panaši. Svarbiausia yra tai, kad valstybė turi žinoti, kas yra žiniasklaidos savininkas, ir ar jis gali kelti grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui", — sakė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis interviu nacionaliniam radijui.
Ir sunku nesutikti su Skverneliu. Kaip galima leisti savo tautiečių protus užteršti informacija, tekančia iš nekontroliuojamų garsiakalbių, televizijos ekranų bei kompiuterių monitorių?
Jūs pasakysite, kad tai nedemokratiška ir pažeidžia pagrindinę europiečių teisę į žodžio ir informacijos laisvę? Na, ką jūs! Prieš porą metų lenkai jau "priveržė žurnalistų liežuvius" ir supančiojo žiniasklaidą. 2015 metų pabaigoje Varšuvoje buvo priimtas įstatymas dėl valstybės žiniasklaidos priemonių, pagal kurį jų kontrolė buvo sustiprinta.
Ar kas nors nubaudė Lenkiją? Na, pasipiktino Europos žmogaus teisių aktyvistai iš EK ir EŽTK, pabarė Varšuvą. Tuo viskas ir baigėsi. Tačiau precedentas buvo sukurtas. Tai kodėl lenkams leidžiama, o lietuviams ne?
Vilnius nori eiti dar toliau nei Varšuva. Valstybės kontrolei valdančiojo elito asmenyje norima perduoti ne tik valstybines, bet ir privačias žiniasklaidos priemones.
Jau parengti vertinimo kriterijai, nuo kurių priklausys vieno ar kito leidinio likimas. Keliančiais grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui bus laikomi tie, kurie turi ar turėjo praeityje ryšių su "didelės rizikos arba keliančiomis grėsmę nacionaliniam saugumui agentūromis, kitų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis".
Tokiai formuluotei galima priskirti nekaltą komediją, televizijos programą arba atspausdintą laikraštyje anekdotą, kuriuose nevienareikšmiškai kalbama apie Prezidentą, Vyriausybę ar Lietuvos Seimo deputatus.
Mes laukiame spaudos kioskuose laikraščių "Prezidento Tiesa" ir "Sunkus deputatų darbas", taip pat televizijos ir radijo programų sumažinimo iki minimumo — vienintelio Nacionalinės televizijos ir radijo kanalo.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.
