Pasirodo, kad nuo šiol tie, kurie tarnavo armijoje, įvykdė savo pilietinę pareigą, neturės pirmenybės teisės. Krašto apsaugos ministerijoje susimąstė, kaip motyvuoti jaunus vyrus ir moteris dėvėti kariuomenės uniformas.
— Algirdai, ko toks liūdnas? Atrodo, oras gražus, Lietuvoje viskas gerai ir malonu.
— Labas, Rimantai. Aplankiau sūnų pareitą savaitgalį, jis šiuo metu atlieka karo prievolę. Taigi, jis man su entuziazmu pasakojo, ką darys, grįžęs namo. Ketina ieškoti darbo valstybės tarnyboje. Juk Vyriausybė ir asmeniškai prezidentė žadėjo pirmenybę stojant į valstybės tarnybą tiems, kas atliko karo prievolę. Ir štai vakar per televiziją sakė, kad Konstitucinis Teismas atšaukė visas nuolaidas. Mano vaikas savonoriu nuėjo tarnauti, patikėjo mūsų valdininkams. Ir štai tokia apgaulė. Kaip dabar tikėti šia valdžia?
— Kam grauži save? Na, atliks tavo sūnus tarnybą kariuomenėje, išmoks įveikti sunkumus, taps tikru vyru. Džiaukis. Prisimink, kaip mes su tavimi išėjome į kariuomenę būdami geltonsnapiai jaunuoliai, o grįžome subrendę vyrai. Be to, ar galima palyginti tarnybą Sovietų kariuomenėje ir dabar. Tarnauja dabar jaunimas tik devynis mėnesius. Beveik prie pat namų. Tu beveik kiekvieną savaitagalį jį aplankai.
— Tikrai taip. Bet man vistiek gaila tų jaunuolių. Konstitucinio Teismo sprendimas gali palaužti jų tikėjimą mūsų valdžia, kuri, taip jau išeina, apgaule privertė jaunimą tarnauti kariuomenje. O kaip be pasitikėjimo ginti tėvynę, kai iš Rytų pusės priešas greitai pajudės.
— Algirdai, tu iki šiol tiki šiomis pasakomis apie rusus, kurie svajoja mus užkariauti? Nusispjauk. Už mūsų nugaros stovi visas Šiaurės Atlanto aljansas. Tegul rusai tik pabando prieiti prie mūsų sienų. Mes taip atkirsime, kad jie pabėgs kaip zuikiai. Štai ir buvęs Estijos prezidentas pagrasino Rusijai, kad agresijos atveju praras ne tik Sankt Peterburgą, bet ir Omską, ir Tomską. Ponas Ilvesas žino, kokia galinga yra Estijos kariuomenė. O jei prie estų prisijungs latviai ir lietuviai, Rusija kapituliuos po savaitės. O jei mums dar padės vokiečiai, prancūzai ir amerikiečiai, tai rusai iš viso po kelių valandų maldaus pasigailėti jų.
Neišgyvenk tu taip dėl sūnaus. Mūsų valstybės pareigūnai dar ką nors sugalvos, kad mūsų jaunimas norėtų savanoriškai atlikti tarnybą. O tiems, kas dabar tarnauja, galbūt, atiteks garbės raštai nuo Krašto apsaugos ministerijos arba net asmeniškai nuo prezidentės. Tą raštą galima įrėminti ir pakabinti ant sienos, virš darbo stalo. Tegul kolegos mato ir pavydi.
