Aktorius Sergejus Puskepalis: vaikystę praleidau Lietuvoje

Rusijos aktorius Sergejus Puskepalis turi neįprastą rusų kalbai tėvavardį — Vytauto ir didžiuojasi savo lietuvių kilme

Garsaus rusų aktoriaus ir režisieriaus grafike praktiškai nėra laisvo laiko — tik praėjusiais metais jis filmavosi dešimtyje filmų. Norėdamas susitikti su Sergejumi Puskepaliu, turėjau važiuoti į Pamaskvę į serialo "Idealistas" filmavimo aikštelę. Aktorius atlieka tyrėjo Glebo Fedorovo vaidmenį. Veiksmo detektyvą filmuoja televizijos kompanija "NTV".

Miške guli vyras sudaužyta galva, šalia — kruvinas akmuo, Sergejus Puskepalis prašo išsigandusios vaikų stovyklos auklėtojos, kuri aptiko nežinomąjį, nuvesti vaikus kuo toliau. Jis pakelia vyrą — paaiškėja, kad nelaimingasis vis dar gyvas. "Stop, nufilmuota!" —skamba režisieriaus balsas. Po kelių minučių aktoriai grįš į savo pozicijas, o ta pati scena filmuojama kitu rakursu. Pagaliau, paskelbiama pietų pertrauka, ir visi keliauja į netoliese esančią vaikų stovyklą "Sputnik".

Garsaus rusų aktoriaus ir režisieriaus grafike praktiškai nėra laisvo laiko

"Labai simboliška — jūs esate iš agentūros Sputnik, o mes dabar dirbame stovykloje "Sputnik", — sako aktorius, eidamas miško taku į stovyklą.

Puskepalis geriausiai jaučiasi tarp pušų ir tyloje. Jis ir Maskvoje neapsigyveno todėl, kad Rusijos sostinę laiko per didele ir nešvaria. Todėl po filmavimo jis važiuoja namo į Železnovodską. Tai miestas Stavropolio krašte. Ten jo laukia žmona, ten užaugo sūnus Glebas, kuris seka savo tėvo pėdomis.

"Nėra jokių problemų — 18 skrydžių per dieną. Nuvykti iki namų galiu greičiau nei iki Maskvos pakraščio, — labai rimtai sako aktorius.

Aktorius vaidina tyrėją Glebą Fedorovą vaidmenį seriale "Idealistas"

Bet kai jis girdi, kad mes kalbėsime apie savo lietuvių šaknis, pradeda šypsotis.

"Man labai patinka Lietuva, su ja susiję šilčiausi, ryškiausi prisiminimai, nes ten aš praleidau savo vaikystę. Man buvo, regis, aštuoneri metai, kai tėvas pirmą kartą nuvežė mane iš Čukotkos, kur gyvenome, supažindinti su savo mama — senele Monika ir su visais giminaičiais Lietuvoje. Nuo tada visas mūsų ilgas atostogas mes praleisdavome ten — tarp artimųjų.  Be suaugusiųjų aš nuolat bendravau su trimis puseserėmis ir dviem broliais. Jie vis dar gyvena ten, visi sveiki, gyvi, ačiū Dievui", — sako Puskelpalis.

Aktorius gimė Olimskio gyvenvietėje prie Kursko, vaikystę praleido miestelyje Bilibino Čiukotkoje, kur dirbo jo tėvas, geologas. O čia — gražus senovinis Kauno miestas, kaimo gyvenimas Girkalnyje, svetingi giminaičiai.

"Lietuva visada buvo Sovietų Sąjungai užsieniu. O mes dar iš Čukotkos atvažiuodavome, kur gyvenimas buvo gana sunkus. Atrodė, patekdavome į rojų. Mane visi labai mylėjo. Lankėme Kauno muziejus, keliaudovome į Trakus ir Vilnų, linksmai leisdavome laiką Girkalnyje pas tėtės seserį tetą Danutę. Mane ten nuveždavo vasarai, ir aš ten gyvenau, padėdavau pjauti šieną, nuimti kviečius, išmokau joti. Studijų metais taip pat atvykdavome į Lietuvą, pas senelę viskas buvo labai skanu", — pasakoja Sergejus Puskepalis.

Nuo tų laikų aktorius pamėgo lietuvišką virtuvę — jis mėgsta cepelinus, kugelį, burokėlių sriubą, kurią jis vadina tik "šaltibarščiai".

Vaikystėje Puskepalis geriau kalbėjo lietuviškai, bet dabar beveik neturi praktikos.

"Niekas manęs specialiai nemokė, atvykdamas į Lietuvą, aš  tiesiog pasinėriau į  aplinką ir greitai viską suvokiau". Vis dar kažką prisimenu, bet deja, kalbėti lietuviškai neišeina", — apgailestauja  Puskepalis.

Puskepalis geriausiai jaučiasi tarp pušų ir tylos

Rusijoje labai mažai žmonių žino, kad Sergejus Puskepalis turi lietuvių šaknis. Nebent stebina aktoriaus nerusifikuotas tėvavardis "Vytauto". Tačiau atvykstantys į Rusiją lietuviai palaiko su juo ryšį, susitinka.

Šiemet  Puskepalis švenčia savotišką jubiliejų — lygiai prieš 15 metų buvo išleistas pirmasis filmas su jo dalyvavimu — Aleksejaus Učitelio filmas "Pasivaikščiojimas". Prieš tai jis vaidino tik teatruose, statė spektaklius. Tačiau savo palydovu į kino pasaulį režisierius laiko Alekseją Popogrebskį. Jie susitiko tais pačiais 2003 metais filmo "Koktebel" filmavime, kuriame filmavosi Puskepalio sūnus Glebas. Vėliaus pats Sergejus vaidino dviejuose šio režisieriaus filmuose — "Paprasti dalykai" ir "Kaip aš praleidau šią vasarą".

"Faktiškai  nuo filmo "Paprasti dalykai" ir prasidėjo mano veikla kine", — sako aktorius. O savo geriausiu darbu jis laiko vaidmenį Sergejaus Ursuliako filme pagal Vasilijaus Grossmano romaną "Gyvenimas ir likimas". Puskepalis vaidino kapitoną Grekovą, Pavlovo Namų gynėją.

Šiemet pas Puskepalį savotiškas jubiliejus — lygiai prieš 15 metų buvo išleistas pirmasis filmas su jo dalyvavimu — Aleksejaus Učitelio filmas "Pasivaikščiojimas"

Kartą  Sergejui buvo pavesta  vaidinti ir lietuvį, Lietuvos Didijį kunigaikštį Kazimierą IV — istoriniame seriale "Sofija" apie Zojos Palaeolog atvykimą į Rusiją.

"Dirbti šiame filme buvo įdomu, bet pasakyti, kad man tikrai patiko būti Lietuvos kunigaikščiu, negaliu. Kam man tai?  Dar priprasiu", — juokiasi Puskepalis.

Jis sako nematantis skirtumo tarp aktoriaus ir režisieriaus darbo — abu jis myli vienodai. Todėl aktyviai filmuojasi ir lygiagreičiai jau kaip režisierius rengia spektaktlį pagal  Nikolajaus Leskovo apysaką "Geležinė valanda" Tabakovo teatre.

Lietuvoje Sergejus Puskepalis su savo šeima buvo prieš metus. Jis nuoširdžiai laiko šį kraštą gimtu ir nesupranta, kam reikalingos tvoros tarp šalių.

"Nereikia pamiršti praeities. Mes visi užaugome vienoje šalyje, kartu buvome nepatenkinti Tarybų Sąjungos santvarka, norėjome permainų. Ne tik lietuviai buvo siunčiami į stovyklas, bet ir rusai, visi tie, kurie gyveno TSRS — keista, kad dabar viskuo kaltinama Rusija. Kam dabar viską  perbraukti, ieškoti skolų, kai daug pragmatiškiau būtų perversti praeities puslapį ir eiti į priekį. Ypač todėl, kad pas mus buvo daug gero", — teigia aktorius.

O dar Puskepalis nusivylė dėl to, kad, atsižvelgiant į sudėtingus Lietuvos ir Rusijos santykius, dauguma darbingų Lietuvos gyventojų yra priversti palikti savo tėvynę.

"Aš nesuprantu, kodėl viskas, kas buvo paveldėta iš Sovietų Sąjungos, nepriklausomybės laikais taip lengvai iššvaistyta. Tai visai nebūdinga lietuviams. Todėl žmonės ir bėga iš šalies. Mane piktina požiūris į lietuvius Europoje. Kai filmavausi Londone, pats girdėjau, kaip vietos gyventojai nepagarbiai kalbėjo apie lietuvius. Maždaug, jei užsikimšo kanalizacija, jie ateis ir viską išvalys", — sielvartauja aktorius.

"Aš pats tai žinau — nenusiraminsiu, kol neužbaigsiu tai, ką pradėjau. Tačiau labai liūdna, kad šios savybės naudingos toli nuo tėvynės"

Ir dar kartą pabrėža, kad lietuviai — darbšti tauta.

"Aš pats tai žinau — nenusiraminsiu, kol neužbaigsiu tai, ką pradėjau. Tačiau labai liūdna, kad šios savybės naudingos tik toli nuo tėvynės", — mano Sergejus Puskepalis.