Kalba, kaip įprasta, buvo padalinta į dvi dalis. Pirmoje prezidentė kalbėjo apie vidaus politikos aktualias problemas, o antrą — mažesnę— skyrė išorės iššūkiams ir tendencijoms. Šioje kalboje, kaip visada, buvo per daug "vandens" ir skambių žodžių, tačiau kai kurios jos akimirkos vis dar vertos dėmesio.
Apie partinės sistemos krizę ir asmeninį principingumą
Pirma, Grybauskaitė pabrėžė, kad "partinės sistemos krizė gilėja", todėl "jau artimiausiuose rinkimuose galime pamatyti pseudodemokratinių judėjimų triumfą arba ant nusivylimo bangos išnirusį naują koncerną — gelbėtoją".
Šiandien Lietuvoje iš tikrųjų visos partijos turi daugiau ar mažiau rimtų problemų. Vienu metu atrodė, kad socialdemokratai tapo vienu iš partinės sistemos pagrindų, o tada jie žlugo. Savo ruožtu liberalai buvo labai priartėję prie sisteminės partijos jėgos statuso, bet, vėlgi, nepavyko. Likusi dalis bando tiesiog įšokti į paskutinį Parlamento vagoną, ir tik konservatoriai tvirtai stovi ant kojų.
Taip, dabar jie jaučia lyderių stoką, tačiau tai netrukdo jiems užimti partinių reitingų viršutines eiles, tuo tarpu jų konkurentai stebėtinai krenta žemyn. Laimė? Vargu — labiau tikėtina, kad tai yra nuoseklaus ir kruopštaus darbo rezultatas.
Beje, Grybauskaitė pasakė: "Aš asmeniškai žinau, ko verti nepriklausomybė ir principai". Šiuose žodžiuose — ar veidmainiavimas, ar apmaudas dėl to, kad netrukus po to, kai pradėjo eiti pareigas, reikėjo tapti tų pačių konservatorių ruporu.
Tačiau gyvenimas nestovi vietoje, ir štai Lietuvos politinėje scenoje pasirodė "valstiečiai" — matyt, tas pats "pseudo-demokratinis judėjimas", kuris "ant nusivylimo bangos" sugebėjo mesti iššūkį konservatoriams ir jų atstovei Prezidentūroje.
Ar ilgam, parodys artėjantys prezidento rinkimai (šiuo atžvilgiu prisiminiau garsų pasisakymą apie Vokietijos futbolą, kuris lietuviškai galėtų skambėti taip: "Lietuvoje visi žaidžia politiką, o laimi konservatoriai").
Europos Sąjungos integracijos smaigalyje?
Kalbant apie užsienio politiką, čia viskas yra ne mažiau (arba galbūt labiau) įdomu. Grybauskaitės teigimu: "Prekybos karų grėsmė, nesusikalbėjimas dėl saugumo ir vis labiau kaistanti retorika abiejose Atlanto pusėse, tarptautinių susitarimų ignoravimas geopolitinę situaciją daro miglotą".
"Dviveidiškumas ir baimė": Lietuva sukritikavo Grybauskaitės kalbą Seime >>
Kitaip tariant, transatlantiniai santykiai perėjo į neapibrėžtumo etapą, kuris gali baigtis arba grįžimu į ankstesnę draugystę (Donaldas Trumpas vis dar nėra amžinas), arba ir toliau blogėti. Šiuo atžvilgiu kyla logiškas klausimas, apie kurį autorius daug kartų rašė: ką pasirinkti Lietuvai — ES ar JAV (taip pat atsižvelgiant į Europos federalizacijos perspektyvas)?
Ir čia Grybauskaitė pareiškia: "Nebijokime būti ir Europos Sąjungos integracijos smaigalyje, nes tik suvieniję pastangas karinio, energetinio, kibernetinio ir ekonominio saugumo srityse jausimės stiprūs. Atgimstanti stiprios ir vieningos Europos idėja grąžina pasitikėjimą savimi". Be to, Grybauskaitė mandagiai nusilenkė vokiečiams, pabrėžusi, kad Vokietija tapo "Lietuvos saugumo ramsčiu".
Pasirodo, Vilnius yra pasirengęs sudėti visas viltis į Briuselį ir Berlyną ir nutolti nuo Vašingtono? Neskubėkime su išvadomis. Galbūt, tai tik išeinančios prezidentės nuomonė, kuri galų gale leido sau pasakyti, ką norėjo, o ne tai, ką reikėjo (taip pat, atsižvelgiant į tikėtiną siekį gauti pareigas Europos valdžios struktūroje). Praktiškai naujam Lietuvos prezidentui, net jei jis to norės, bus ne taip lengva pakeisti inertišką proamerikietišką kryptį (prisiminkime premjero ir vieno iš pagrindinių kandidatų į valstybės vadovo pareigas Sauliaus Skvernelio pasiūlymus pradėti darbo dialogą su Rusija). Bet švytuoklė pradėjo svyruoti…
Apibendrindamas norėčiau pacituoti šį Dalios Grybauskaitės pasisakymą: "Lietuvą pasirinkę užsieniečiai jau dabar vadina mus pasakų šalimi dėl daugybės dalykų, kurių patys nė nepastebime". Galbūt, mes esame ne "pasakiška šalis", o "pasakų šalis", tų pasakų, kurias mums pasakoja visi, kurie netingi, o mes verkiame, įsiduriame, bet tikime ir "toliau valgome kaktusą".
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone
