Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atvyko į Kristaus Gelbėtojo Katedrą atsisveikinti su režisieriumi Stanislavu Govoruchinu.
Rusijos lyderis į karstą įdėjo burgundinių rožių, o tada asmeniškai išreiškė užuojautą režisieriaus našlei.
Po atsisveikinimo ceremonijos Putinas pasidalijo savo prisiminimais apie Govoruchiną. Rusijos lyderis 2011 metais glaudžiai susipažino su režisieriumi, kai jis tapo prezidento kampanijos būstinės vadovu, o vėliau ir Visuotinio Rusijos liaudies fronto (ONF) pirmininku.
Pasak Putino, jam buvo didelė garbė bendrauti su Govoruchinu, ir jam buvo svarbi režisieriaus moralinė parama.
"Jis dar kartą man priminė, kad mūsų šalyje yra daugybė tikrų patriotų, piliečių, žmonių, turinčių tvirtą poziciją, kurie sugeba apginti, o ne vadovautis oportunistinėmis aplinkybėmis, bei remiasi šalies interesais, kaip jie tai supranta", — sakė Putinas.
Taip pat atsisveikinti su Govoruchinu atvyko kolegos iš Valstybės Dūmos, režisieriai ir aktoriai.
Stanislavas Govoruchinas — sovietų ir rusų kino režisierius, scenaristas ir prodiuseris, Rusijos Federacijos liaudies artistas, nuo 1993-ųjų metų — Valstybinės Dūmos deputatas. Govoruchinas sukūrė daugybę meninių ir dokumentinių filmų. Tarp jo garsiausių darbų — "Vertikalė" (1967), "Susitikimo vietos pakeisti negalima" (1979), "Tomo Sojerio ir Hekelberio Fino nuotykiai" (1981), "Dešimt negriukų" (1987), "Vorošilovo šaulys" (1999), "Palaiminkite moterį" (2003) ir daugelis kitų.
