Gimęs Vilniuje, Vytautas augo Lietuvos pakraštyje, Zarasuose, kuriuose, jei tikėtume juo pačiu, dar būdamas moksleivis svajojo tapti policininku. Arba milicininku. Nes Bakas dar spėjo gauti ir tarybinio švietimo dozę pirmosiose mokyklos klasėse. O gal tėveliai buvo iš anų laikų teisėsaugos sistemos?
Mes to tiksliai nežinome, nes savo biografijoje Bakas apie tai kukliai nutyli. Galų gale, tai neesminis dalykas, mes tik matome, kad greičiausiai Bakas užaugo tarybinių inteligentų šeimoje, nes jo elgsena ir stilius ramūs, santūrūs bei inteligentiški. Tuo jis išsiskiria iš ganėtinai kaimiškos aplinkos, kuri paprastai vyrauja Seime.
Taigi, jau nuo mažens svajojęs tapti policininku ir kovoti su blogiu, Bakas nuosekliai skinasi kelią į šį taurų tikslą. Jis grįžta į gimtąjį Vilnių, baigia teisės mokslus ir pradeda dirbti tardytoju. Tai jam sekasi neblogai, tad prasideda kilimas karjeros laiptais.
Tačiau būdamas, matyt, platesnio akiračio nei daugelis jo kolegų, Bakas pajunta, kad gali daryti daugiau, nei vien tik tardyti visokius įtariamuosius. (Taip jau sutverti gabesni žmonės, kad jie vis kelia sparnus aukštesniems skrydžiams, tiesa, rizikuodami nusideginti sparnus).
Todėl jis ima aktyviai dalyvauti teisėsaugos pareigūnų profesinių sąjungų veikloje, o kadangi šie pareigūnai, ypač eiliniai policininkai, gauna menką atlygį, tai veiklos ginant jų socialines teises — per akis. Bakui atsiveria nauji horizontai. Jis pamato, kiek daug neteisybės yra mūsų krašte.
Tad logiška, jog kitu etapu tampa platesnė visuomeninė veikla. Akstinu jos imtis tapo neskaidrus "Leo lt" projektas, kai "Maxima" staiga įsigeidžia užvaldyti dalį valstybinių elektros tinklų. Demokratiškai nusiteikęs Bakas tampa garsaus demokratinio aktyvisto, Jungtinio demokratinio judėjimo vadovo, amžiną atilsį Kęstučio Čilinsko padėjėju. Kartu su juo 2008-2009 metais surengia kelis masinių protestų mitingus prieš "Leo lt" ir korupciją. Pajunta politikos, kovos dėl valdžios skonį.
Tačiau Čilinskas netrukus miršta. Jungtinis demokratinis judėjimas sunyksta. Nepartinis Bakas toliau aktyviai darbuojasi pareigūnų profesinėse sąjungose, vadovauja jų susivienijimui, tad neišvengiamai "apauga" naudingais ryšiais teisėsaugos organuose. Tuose pačiuose, kuriuose savo veiklą tuo pat metu suaktyvina ir tūlas Saulius Skvernelis.
Artėja 2016 metų Seimo rinkimai. Skvernelis tampa Ramūno Karbauskio vadovaujamos Valstiečių ir žaliųjų partijos lokomotyvu, jiems masiškai įriedant į Seimą. Nei valstietis, nei žaliasis (nepartinis iš principo!), Bakas, matyt, gerai sutardamas su Skverneliu iš bendro darbo teisėsaugos sferoje laikų, turėdamas stiprų profesinių sąjungų užnugarį, pagal valstiečių sąrašą išrenkamas seimūnu.
Puikiai atlikta daugiametė kilimo karjeros laiptais kombinacija? Ar užtarnautas nuoširdaus visuomenininko darbo rezultatas? Laikas dar parodys visą vaizdą. O kol kas nereikia būti dideliu psichologu, kad iš Bako mimikos, kalbėsenos ir poelgių padarytum išvadą, jog tai gali būti iš esmės padorus žmogus.
Bent jau ne vagis. Atviras, tiesus ir net šviesus žvilgnis tarsi byloja apie atvirą ir šviesią sielą. Bet tik nepamirškime, kad kalbame apie politinį veikėją, o tokių veikėjų veiklos dalį neišvengiamai sudaro vienokia ar kitokia vaidyba.
Antai Bakui teko suvaidinti rusofobą. Jei Lietuvoje nori daryti politinę karjerą, tiesiog privalai juo būti. Štai ir mūsų herojus juo tapo, arba suvaidino tapęs. Išrinktas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku, jis tiesiog privalėjo atiduoti duoklę rusofobijai, šiai šalies politinio elito ideologinei dogmai.
Proga tam greitai pasitaikė. Naujai išrinktą Seimą pasiekė VSD informacija apie artimus seimūno socialdemokrato Mindaugo Basčio ryšius su Rusijos energetikos milžino "Rosatomo" atstovais ir su (po perkūnais!) Rusijos valstybinės televizijos laidų vedėju Ernestu Mackevičiumi.
Bakas, matyt, nujausdamas, kad politinis elitas reikalaus Basčio kraujo, imasi politinio prokuroro vaidmens. Nuoširdžiai? Ar priverstas aplinkybių? Ką jis iš tiesų galvoja apie Rusiją, mes nežinome. Zarasų krašte, kuriame augo Bakas, gyvena daug rusų sentikių. Čia pat rusakalbis Daugpilis, pašonėj — Baltarusija.
Bakas atlieka tyrimą ir skelbia nuosprendį: Bastys išdavė Lietuvą ir dirbo Rusijai. Ir palydi tai komentarais apie baisias hibridines grėsmes, kurios esą nuolatos sklinda iš Maskvos. Jo žvilgsnis jau nebe šiltas, jis jau vykdo politinio elito užsakymą persekioti kitaminčius. Rusija uždraudžia Bakui lankytis joje penkerius metus.
Bet viskas į gerą. Bakas užsidega tirti ne tik Basčio, bet ir kitų seimūnų neskaidrius ryšius su verslo grupėmis. Tardytojo prigimtis neduoda ramybės. Tęsinį visi žinome. Bakas iškelia viešumon didžiulę sisteminę korupciją, kuri klestėjo Lietuvoje bent jau dešimtmetį ir apraizgė visas pagrindines partijas.
Seimas norėjo per Bastį kirsti Rusijai, o kirto pats sau. Bakas atskleidė, kiek purvo yra Lietuvos politikos užkulisiuose. Tad gal jis tik apsimetė rusofobu, kad galėtų tyliai knisti gilią šaknį, ką ir padarė? Jei taip, tuomet šaunuolis.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija
