VILNIUS, birželio 19 — Sputnik. Susisiekimo ministerija, kartu su VĮ "Kelių priežiūra" atlikusi buvusių regioninių kelių įmonių auditą, atskleidė tipinius pasikartojančius pažeidimus ir lėšų švaistymo atvejus, praneša ministerijos spaudos tarnyba.
Piktnaudžiavimo schemos, klaidingai apskaitant atliktus rangos darbus, masinės komandiruotės į užsienį, mokymai šiltuose kraštuose, viešųjų pirkimų pažeidimai, nepagrįsti priedai ir priemokos — tokie faktai paaiškėjo, tiriant valstybės lėšų panaudojimą Kauno, Panevėžio ir Šiaulių regioninėse kelių įmonėse 2012-2017 m. laikotarpiu.
Pasak susisiekimo ministro Roko Masiulio, kelininkai regionuose buvo įpratę tvarkytis kaip savo tėvonijose. Nustatyti pažeidimai — panašūs visose trijose tirtose įmonėse. Atskleistos tipinės piktnaudžiavimo schemos, todėl būtina tokius atvejus tirti visos Lietuvos mastu, įvertinti žalą ir imtis teisinių veiksmų padarytiems nuostoliams atlyginti.
Piktnaudžiavimo schemos
Audito metu pasirinktinai patikrinti 25 objektai, kuriuose regioninės Kauno, Panevėžio ir Šiaulių kelių įmonės buvo atlikusios asfaltavimo darbus įmonėms, ūkininkams ar privatiems asmenims. Visų šių objektų atvejais aptikta klaidinga rangos darbų apskaita, dėl kurios įmonės patyrė nuostolių.
Auditas atskleidė dvi piktnaudžiavimo schemas: pirmoji — kai dokumentuose būdavo užfiksuojamas ir apskaitomas mažesnis asfalto dangos plotas nei faktiškai išasfaltuotas, antroji — kai asfaltavimo darbai buvo vykdomi nesudarius sutarčių, po to užsakovai atsisakė už juos sumokėti.
Neatitikimai tarp faktiškai atliktų ir oficialiai apskaitytų darbų buvo nustatyti visuose 25-iuose vietoje patikrintuose objektuose.
Nustatyti pažeidimai rodo, kad įmonės negavo dalies turėtų gauti pajamų, patyrė žalą, galimai tai buvo naudinga kažkam iš atsakingų asmenų.
Dar 24 pasirinktų objektų nebuvo įmanoma patikrinti vietoje, nes objektų savininkai auditorių neįsileido, nebendradarbiavo, neteikė informacijos, arba savininkų nepavyko rasti. Trukdymas atlikti auditą leidžia numanyti, kad šiuose objektuose taip pat būtų aptiktos panašios pažeidimų tendencijos.
Masinės komandiruotės
Keliones į užsienį valstybės sąskaita buvo pamėgę visos audituotos regioninių kelių priežiūros įmonės. Keliavo direktoriai ir jų pavaduotojai, skyrių ir kelių tarnybų viršininkai, inžinieriai, mechanikai, vairuotojai ir vadybininkai, vyriausieji buhalteriai ir viešųjų pirkimų organizatoriai — dažnai ir į tokias komandiruotes, kurios nesisiejo su jų einamomis pareigomis.
Nustatyta, vien komandiruotėms į užsienyje vykusias parodas ir konferencijas Kauno, Panevėžio ir Šiaulių regioninės įmonės kartu išleido beveik 80 tūkst. eurų.
Aplankytos įvairios Europos šalys, taip pat Izraelis, Turkija, Jungtiniai Arabų Emyratai, o į tą pačią parodą ar konferenciją galėjo vykti iki 20 vienos įmonės darbuotojų.
Auditoriams abejonių sukėlė tokių komandiruočių reikalingumas, trukmė, siunčiamų darbuotojų skaičius bei sąsaja su jų atliekamomis pareigomis, todėl nemaža dalis išlaidų komandiruotėms traktuotinos kaip žala.
Kvalifikacijos kelti ― į šiltus kraštus
Visų trijų audituotų įmonių administracija savo kvalifikaciją kasmet kėlė užsienio šalyse. Mokytis ir stažuotis buvo vykstama į įvairias Europos šalis, iš jų dažniausiai į Ispaniją, Maltą ir Kiprą, taip pat į Gruziją, Izraelį, Turkiją. Į tokias keliones dažniausiai vyko vyriausieji buhalteriai ir vidaus audito skyrių vadovai, taip pat personalo ir viešųjų pirkimų specialistai. Kiekvieni tokie mokymai kelininkų įmonėms kainuodavo tūkstančius eurų. Audituotu laikotarpiu Kauno, Panevėžio ir Šiaulių įmonės mokymams užsienyje iš viso išleido 64,4 tūkst. eurų.
Auditoriai nustatė, kad gana dažnai užsienyje įgytų žinių nebuvo galima pritaikyti Lietuvoje, taip pat buvo keliauta į mokymus užsienyje, nors panašūs vyko ir Lietuvoje, tik kelis kartus pigiau. Darytina išvada, kad lėšos mokymams panaudotos neefektyviai.
Nepagrįsti priedai ir priemokos
Be kelionių į užsienį, regioninių kelių įmonių darbuotojai galėjo naudotis priedais, priemokomis, piniginėmis dovanomis ir pašalpomis. Auditorių nuomone, įmonių lėšos šiam tikslui ne visada naudotos teisėtai, ekonomiškai ir efektyviai.
Viešųjų pirkimų pažeidimai
Nustatyti viešųjų pirkimų pažeidimų atvejai. Dominavo pirkimai, vykdyti neskelbiamos apklausos būdu, buvo nuolat kreipiamasi į tuos pačius tiekėjus, taip pažeidžiant skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus bei dirbtinai ribojant konkurenciją. Įtarimų dėl pirkimų skaidrumo auditoriams sukėlė tai, kad tam tikros įmonės dažnai laimėdavo mažos vertės pirkimų konkursus, vykdytus pagal mažiausios kainos kriterijų. Rinkos tyrimai nebuvo dokumentuojami, todėl neaišku, ar tinkamai buvo išanalizuota rinka ir kreiptasi į tuos tiekėjus, kurie galėjo pasiūlyti mažiausią kainą ir užtikrinti ekonomišką prekių ar paslaugų įsigijimą. Be to, vykdant pirkimus ne visada buvo atliekamos viešųjų pirkimų procedūros, lėšos naudotos neracionaliai.
Neracionalus turto naudojimas
Teisėtų pajamų įmonėms nereikėjo ne tik už atliekamus asfaltavimo darbus, bet ir valdant savo turtą. VĮ "Kauno regiono keliai" daugiau nei 10 metų vienai bendrovei neatlygintinai teikė žemės subnuomos paslaugas, dėl ko neuždirbo pajamų ir dar savo sąskaita mokėjo subnuomai tenkantį žemės nuomos mokestį.
Vertinant turto naudojimą auditoriams abejonių taip pat kėlė įmonių technikos naudojimo efektyvumas ir turėjimo būtinumas, taikyti skirtingi transporto ir mechanizmų paslaugų įkainiai, neišsamūs turto nurašymo ir likvidavimo aktai bei turto likvidavimo procesai.
Atliktas Kauno, Panevėžio ir Šiaulių regioninių kelių įmonių tyrimas ― pirmasis iš šiemet numatytų 3 audito etapų. Antrame etape bus tiriama buvusių Alytaus, Klaipėdos ir Vilniaus įmonių veikla, trečiame ― Marijampolės, Telšių ir Tauragės įmonių veikla.
