VILNIUS, birželio 20 — Sputnik. Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė kviečia visus skolų išieškojimo pertvarkymų iniciatorius atsidurti vienišų motinų vietoje ir savęs paklausti, ar tikrai būtina mažinti vaikams išieškomas išlaikymo išmokas (alimentus), rašoma Seimo pranešime spaudai.
Pasak parlamentarės, dažniausiai pasitaikanti priteisiamų išlaikymo išmokų suma yra 180 eurų, arba pusė minimalios mėnesinės algos (MMA), atskaičius mokesčius. Jeigu išskaitos iš MMA uždirbančio skolininko pajamų būtų sumažintos 20 procentų, tai jo vaikui vietoj šiuo metu išieškomų 180 eurų būtų galima išieškoti tik 108 eurus. Pervedamos periodinės išlaikymo išmokos po įstatymo įsigaliojimo sumažėtų 72 eurais.
Šalaševičiūtės teigimu, privalu išlaikyti skolininkų ir išieškotojų interesų balansą. Todėl jos ir Seimo nario Andriaus Palionio parengtame Civilinio proceso kodekso 736 str. pataisų projekte siūloma mažinti išskaitas iš skolininkų pajamų tik tais atvejais, kai jie patys išlaiko nedarbingus šeimos narius, serga lėtinėmis ligomis ar dalyvauja reabilitacijos programose.
Šalaševičiūtė ir Palionis siūlo diferencijuoti skolas ir išlaikymo bei nusikaltimais padarytos žalos kompensavimui išieškoti 50 procentų skolininko pajamų, neviršijančių MMA. Kitoms skoloms išieškoti siūloma formulė 20/30/70: iš pajamų iki Vyriausybės nustatytos MMA išieškoti 20 procentų, iš MMA atitinkančių pajamų — 30 procentų, o iš pajamų, viršijančių MMA, — 70 procentų.
Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą išlaikymas periodinėmis išmokomis bei kompensacijos už nusikaltimais padarytą žalą išieškomos prioritetine tvarka, šie reikalavimai tenkinami pirmiausiai. Iš skolininko pajamų, neviršijančių Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesio algos (MMA), išskaitoma iki 50 procentų pajamų, o iš MMA viršijančios dalies — 70 procentų.
Svarstomomis pataisomis siūloma mažinti išskaitas išlaikymo, žalos kompensacijoms ir kitoms skoloms išieškoti iš MMA neviršijančių skolininkų pajamų iki 30 procentų. Iš pajamų, viršijančių MMA, siūloma išskaityti 50 procentų. Dar siūloma visai neišieškoti skolų iš pajamų, neviršijančių minimalių vartojimo poreikių dydžio (MVPD), kuris šiuo metu siekia 238 eurus.
Šalaševičiūtė atkreipia dėmesį, kad tokie siūlymai reiškia ne ką kita, kaip periodinių išlaikymo išmokų, sveikatos sužalojimu ar maitintojo gyvybės atėmimu padarytos žalos išmokų sumažėjimą apie 40 procentų arba dar daugiau. Vaikus auginančios mamos ir nuo nusikaltimų nukentėję žmonės nuo spalio gautų sumažintas išmokas, net ir nepasikeitus skolininkų finansinei padėčiai ir nesumažėjus jų pajamoms.
"Apmaudu tai, kad prievoles ruošiamasi palengvinti visiems skolininkams automatiškai, nevertinant, ar konkrečiu atveju pinigai labiau reikalingi nukentėjusiam žmogui, ar nusikaltėliui", — sako Šalaševičiūtė.
Kadangi viso arba dalies išlaikymo negaunantiems vaikams yra skiriamos išmokos iš valstybės biudžeto, akivaizdu, kad mokesčių mokėtojams svetimų vaikų išlaikymas ateityje kainuos brangiau. Jei Vaikų išlaikymo fondas šiam tikslui kasmet išmokėdavo apie 12-13 mln. eurų, tai jo funkcijas perėmusiai "Sodrai" gali tekti išmokėti ne vienu milijonu daugiau.
Savo prievolės materialiai išlaikyti vaikus Lietuvoje geranoriškai nevykdo daugiau kaip 68 tūkst. tėvų. Beveik 100 tūkstančių jų vaikų priteistas išlaikymo išmokas (vadinamuosius alimentus) tenka išieškoti antstoliams.
