VILNIUS, birželio 20 — Sputnik. Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė apie savo pasitraukimą iš JT Žmogaus teisių tarybos ir taip paskatino kelių šalių ir tarptautinių organizacijų kritiką, praneša RIA Novosti.
Per spaudos konferenciją JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Nikki Heili sakė, kad jos šalis priėmė šį sprendimą, nes Vašingtono požiūris į žmogaus teises neleidžia būti "veidmainiškos organizacijos, kuri tyčiojasi iš žmogaus teisių, dalimi".
"Mes ir toliau aktyviai pasisakome už Žmogaus teisių tarybos reformą, jei reforma vyks, mes būsime laimingi, galėdami prisijungti dar kartą", ― sakė ji.
Heili patikino, kad Vašingtonas ir toliau stengsis apsaugoti žmogaus teises už organizacijos ribų.
Savo ruožtu, valstybės sekretorius Maikas Pompėjas sakė, kad Taryba neapsaugo, nuslepia žmogaus teisių pažeidimus, ir vadina organizaciją "veidmainiška."
Jis pabrėžė, kad JAV yra lyderė žmogaus teisių srityje. Taip pat, jis pastebėjo, kad kai kurių šalių pažadai daugelyje sričių nebuvo įvykdyti. Valstybės sekretorius pakartojo Donaldo Trampo žodžius, kad Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba ― tai "didžiulė Jungtinių Tautų gėda", nes jos sudėtyje yra narės, kurios yra pagrindiniai žmogaus teisių pažeidėjai.
"Taryba nesugebėjo pasiekti deklaruojamų tikslų. Į ją įeina autoritarinės valstybės, tokios kaip Kinija, Kuba ir Venesuela", ― sakė JAV ambasadorė.
Pompėjas taip pat sakė, kad ŽTT "melagingai apkaltina kai kurias šalis pažeidimais, kurių jos nepadarė, be to, ignoruoja kitų šalių padarytus pažeidimus."
Jis kritikavo organizacijos veiksmus prieš Izraelį, vadindamas juos šališkais. Pompėjas priminė, kad nuo tarybos įkūrimo pradžios ji patvirtino daugiau rezoliucijų prieš Izraelį nei prieš visas likusias pasaulio šalis kartu sudėjus.
JAV sprendimo kritika
JT generalinis sekretorius Antonijus Guteresas norėtų, kad JAV išliktų JT Žmogaus teisių tarybos nare, teigė jo atstovas Stefanas Diužarikas.
Tarptautinė žmogaus teisių organizacija "Human Rights Watch" sakė, kad sprendimas pasitraukti iš JT Žmogaus teisių tarybos ― liūdinantis šalies vienpusiškos žmogaus teisių politikos patvirtinimas.
"Ginti Izraelį nuo kritikos tampa pagrindiniu prioritetu. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba atlieka svarbų vaidmenį tokiose šalyse kaip Šiaurės Korėja, Sirija, Mianmaras ir Pietų Sudanas, bet atrodo, kad Trampui rūpi tik Izraelio apsauga", ― sakė "Human Rights Watch" vykdantysis direktorius Kenetas Rotas.
Anot jo, kitos šalys turės padvigubinti savo pastangas, kad užtikrintų veiksmingą Tarybos darbą dėl rimtų problemų žmogaus teisių srityje.
Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos pirmininkas pirmininkas Vojislavas Šucas pabrėžė, kad pasaulis turėtų palaikyti JT Žmogaus teisių tarybos vientisumą, o daugiašaliuose formatuose ir pagarba žmogaus teisėms gresia kasdien.
Šucas taip pat priminė, kad per dvylika metų JAV atliko konstruktyvų vaidmenį, aptariant daugelį klausimų.
Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga taip pat pabrėžė, kad apgailestauja dėl Jungtinių Valstijų sprendimo.
Britanijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad JK Žmogaus teisių tarybos parama iš Jungtinės Karalystės lieka nepakitusi.
"Ši organizacija yra geriausia priemonė, kuria tarptautinė bendruomenė kovoja su nebaudžiamumu neidealiame pasaulyje", ― pabrėžė jis.
Pareiškime ES atstovas sakė, kad šis žingsnis gali pakenkti JAV kaip lyderio ir rėmėjo vaidmeniui demokratijos pasaulyje.
ES taip pat pabrėžė, kad ŽTT ir toliau gins žmogaus teises ir pagrindines laisves ir bendradarbiaus su JAV, kai tai bus įmanoma.
Izraelio pritarimas
Izraelis palankiai įvertino JAV pasitraukimą iš JT Žmogaus teisių tarybos. Izraelio ministro pirmininko kanceliarija pabrėžė, kad šalis dėkinga JAV už "drąsų sprendimą", kurio buvo imtasi "prieš veidmainystę ir melą vadinamojoje JT Žmogaus teisių taryboje."
JAV narystė JT Žmogaus teisių taryboje baigiasi 2019 metų gruodžio 31 dieną. Trampo administracijos pareigūnai ne kartą kritikavo organizaciją neobjektyvumu Izraeliui, taip pat neigiamai atsiliepė į tai, kad valdybos nariai yra Venesuela, Kinija ir Kuba.
JT Žmogaus teisių tarybą sudaro 47 valstybės narės. Valstybės išrenkamos iš regioninių grupių trejiems metams su galimybe perrinkti antrai kadencijai. Organizaciją sudaro 13 Afrikos valstybių, 13 Azijos-Ramiojo vandenyno, aštuonios Lotynų Amerikos, šešios Rytų Europos ir septynios Vakarų Europos ir kitos valstybės. Rinkimai vyksta JT Generalinėje asamblėjoje.
