— Labas, Linai! Ruoškis į paplūdimį! Šiemet pavasaris ir vasara mus labai džiugina, priešingai nei pernai, kai lijo nuo pavasario iki pat rudens. Mes su žmona ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis stengiamės nesėdėti namuose ir nuvažiuoti kur nors prie tvenkinio. Gerai, kad Vilniuje daug paplūdimių.
— Artūrai, man nepatinka degintis saulėje. Juolab, dabar Pasaulio futbolo čempionatas. Ir aš stengiuosi visus mačus pažiūrėti. Juk ne kiekvieną dieną pasaulinio lygio futbolą rodo per televiziją. Savaitgaliais važiuoju į kaimą, padedu broliui. Jis ūkininkas, augina bulves ir braškes. Dabar vyksta aktyvi kova už derlių. Šiluma ir sausra jau padarė nepataisomą žalą mūsų ūkininkams. Dabar jie bando kažkaip pristatyti vandenį į laukus. Tačiau šiandien jų pastangos yra Sizifo darbas. Bulves dar kažkaip galima išgelbėti, jei kiekvieną dieną jas laistysi, o štai ūkininkai, kurie augina grūdus, jau pradėjo skaičiuoti nuostolius. Grūdo varpa nepasiekė brandos amžiaus ir dabar tinka tik pašarui. Duonos miltų iš jų nepadarysi. Todėl neverta net tikėtis jokio pelno.
— Ko tu taip jaudinasi dėl tų ūkininkų? Jiems Vyriausybė kompensuos visus nuostolius. Neužteks savo pinigų, paprašys Briuselio. Aš žiūriu televiziją ir žiniasklaidą skaitau ir žinau, kad ūkininkams kompensuoja nuostolius ne tik dėl sausros, bet ir dėl liūties. Prezidentė net savo kasmetinėje kalboje užsiminė, kad pernai ūkininkai net 9 milijonus eurų kompensacijos gavo.
— Matyt, tu, Artūrai, nesidomi žemės ūkio tema. Priešingu atveju žinotum, kad pernai ūkininkai patyrė nuostolius mažiausiai 100 milijonų eurų. O kompensavo jiems tik 9 milijonus. Dabar palygink šiuos skaičius. Brolio beveik pusė bulvių derliaus supuvo. O pinigų už parduotas bulves jam užteko tik gamybos sąnaudoms padengti. Pasirodo, kad už savo darbą ir prarastą sveikatą jis ir jo šeima nieko negavo. O juk jie dirbo visą vasarą. Jei šiais metais sausra sudegins pasėlius, brolis turės paskelbti bankrotą ir uždaryti savo privačią įmonę. Jis jau sakė, kad ketina ateityje persikelti į Ispaniją ar Italiją ir ten dirbti vietos žemės ūkio srityje. Jau pusė mūsų kaimo dirba Vakarų Europos laukuose. O mūsų lietuviškos žemės greitai apžels piktžolėmis.
— Nedramatizuok tu taip. Galų gale mūsų parduotuvėse ir per liūtis ir sausrą visada yra duonos, daržovių ir vaisių. Taigi, mes nemirsime iš bado. Europa visada mums padės. Nesijaudink, o imk glaudes, žmoną ir vaikus ir važiuojame į paplūdimį. Ten smagu, parduoda šaltą alų, o Pasaulio čempionato rungtynes pasižiūrėsime per planšetinį kompiuterį, gulėdami ant gulto.
