VILNIUS, birželio 25 — Sputnik. Amerika ir Europa turi susivienyti, kad būtų išvengta transatlantinės partnerystės žlugimo, ragina NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Kaip rašo "The Guardian", Aljanso vadovas yra įsitikinęs, kad nesutarimai tarp JAV ir Europos Sąjungos šalių pasiekė tokį lygį, kuris kelia grėsmę tolesniam NATO egzistavimui. Anksčiau nebūtą Europos ir Amerikos įtampą sukėlė Donaldas Trampas, rašo Radijo Sputnik autorė Jelena Gliščinskaja.
Ar įmanoma, kad NATO, skirtas apsaugoti nuo išorinių grėsmių, gali suirti iš vidaus dėl smulkių ginčų dėl to, kad kas nors nesumokėjo už "banketą"? Ankstesnė Baltųjų rūmų administracija šioms "smulkmenoms" neskyrė dėmesio. Ir kiekvienas mokėjo, kiek manė, kad tinka. 2 proc. biudžeto, numatyto įstatuose, skyrė tik Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Taip, ir tai suprantama: ne pinigai yra pagrindinis dalykas, pagrindinis dalykas yra susivienyti prieš bendrą priešą.
Tačiau Donaldas Trampas, visų pirma, yra verslininkas, ir jis nusprendė kartą ir visiems laikams tvarkyti šį apskaitos skyrių. Bet kokie aljansai, tarybos, susitarimai dėl klimato, pagal jo pragmatinius skaičiavimus, tik "valgo" mokesčių mokėtojų pinigus.
Jei prisimintume Trampo rinkimų kampaniją, jis nuolat suabejodavo dėl NATO naudingumo šiuolaikiniame pasaulyje: sąjungininkai mažai pinigų išleidžia gynybai, viskas lieka amerikiečiams, o NATO uždaviniai yra pasenę.
Pirmoji sąskaitą gavo Angela Merkel — vietoj gėlių puokštės per pirmą susitikimą. Per metus ir kiti Aljanso nariai — Rumunija, Graikija, Baltijos šalys — buvo sudrausmitos. Jei kas nors užmirštas, liepos mėnesį NATO aukščiausiojo lygio susitikime gaus savo. Ar ne tai taip iš anksto baugina europiečius?
Jensas Stoltenbergas įvardijo keletą priežasčių, dėl kurių NATO suskilo iš vidaus. Tai tokie klausimai kaip prekyba, klimato kaita ir branduolinis susitarimas su Iranu. O dar yra ir Palestinos ir Izraelio problema, pabėgėliai, santykiai su Rusija, Krymas bei JAV ir Turkijos nesutarimai dėl ginklų pirkimo. Kaip bebūtų, bet pirmą kartą per 70 Šiaurės Atlanto aljanso egzistavimo metų jo vadovas pripažįsta institucinę krizę. Ir iš karto ragina daryti viską, kad jį išsaugotų. Gali būti, kad visi šie teiginiai — tik įžanga prieš dar vieną "Rusijos grėsmės" mito propagavimą.
Nepaisant to, tai bus aišku tik po NATO viršūnių susitikimo. Nors, kaip rašo "The Times", jei Trampas Briuselyje pajus, kad su jo elgtasi be tinkamos pagarbos, jis gali tiesiog siugriauti karinį bloką viena Twitter žinute. Tekstas gali būti toks: "Ką tik išėjau iš paskutinio silpno, nesėkmingo NATO aukščiausiojo lygio susitikimo posėdžio. Mūsų vadinamųjų sąjungininkų, engėjų ir pralaimėtojų laikas baigėsi. Ar norite, kad JAV jus apsaugotų, kai jūs už tai nieko nemokate ir apgaudinėjate mus prekyboje? Jokiu būdu! Mūsų šalis palieka Europą su jos problemomis. Teks priprasti!"
