Šeštadienio naktį Vilniuje vyko šventiniai Joninių renginiai, Daugiau Sputnik Lietuva nuotraukų galerijoje.
1/12
© Sputnik/ Андрей Богданов
Trumpiausia naktis nuo seno sureikšminta, sumistifikuota. Manyta, kad ji stebuklinga. Lietuviai šią naktį švęsdavo Rasų šventę.
2/12
© Sputnik/ Андрей Богданов
Kasmet birželį Lietuvoje švenčiama ilgiausia diena ir trumpiausia naktis - Joninės.
3/12
© Sputnik/ Андрей Богданов
Nors šventė buvo sukrikščioninta, senieji papročiai liko tie patys. Išlikę senieji elementai – vandens, ugnies, augmenijos simbolika, tokie papročiai, kaip vainikų pynimas, meilės bei vestuvių burtai, žoliavimas ir kupoliavimas, paparčio žiedo ieškojimas, laužų kūrenimas, šokinėjimas per ugnį ir panašiai.
4/12
© Sputnik/ Андрей Богданов
Per Jonines sveikinami Jonai ir Janinos, pinami vainikai ir dovanojami Jonams, kūrenami didžiuliai laužai ir per juos šokinėjama, buriama, ieškoma paparčio žiedo ir kitaip linksminamasi visą naktį.
5/12
© Sputnik/ Андрей Богданов
Yra paprotys per Jonines spėti orą. Esą, jei Joninių naktis žvaigždėta, tai Kalėdos bus šaltos ir sniegingos. Jei Joninių naktis debesuota, tai Kalėdos bus lietingos ir vėjuotos. Jei Joninių naktis lietinga, tai Kalėdos bus sniegingos, su pūgomis.
6/12
© Sputnik/ Андрей Богданов
Netekėjusios merginos šį vakarą apsivilkdavo baltais lino drabužiais ir dainuodamos eidavo į pievas pinti vainikų.
7/12
© Sputnik/ Андрей Богданов
Vainiką jos pindavo iš devynių arba dvylikos skirtingų žydinčių žolynų. Nusipintais vainikais merginos pasipuošdavo galvas, o vėliau iš jų spėdavo ateitį.
8/12
© Sputnik/ Андрей Богданов
Manyta, kad šią naktį stebuklinga ir rasa. Jos surinkus reikia duoti karvėms, kad būtų pieningos, pabarstyti į daržus, kad būtų derlingi, kad neželtų piktžolės.
9/12
© Sputnik/ Андрей Богданов
Birželio 24-osios išvakarėse moterys nuo seno rinkdavo įvairiausias gydančias žoleles, nes tikėta, kad šios dienos vakarą surinktos žolelės įgyja ypatingų gydymo galių.
10/12
© Sputnik/ Андрей Богданов
Lietuvoje Joninės - nedarbo diena nuo 2003 metų.
11/12
© Sputnik/ Андрей Богданов
Šiandien pavadinimai Joninės ir Rasos dažnai vartojami kaip sinonimai, tačiau yra teigiančių, kad Joninės – daugiau masių šventė, neretam besisiejanti su triukšmingomis linksmybėmis ar išgertuvėmis, o Rasos – būtina senųjų tradicijų tąsa.
12/12
© Sputnik/ Андрей Богданов
Vėliau, į Lietuvą atėjus krikščionybei, šventė sutapatinta su Šv. Jono varduvėmis.
