Žydai pasmerkė Vilniaus meriją už Birželio 23-osios sukilimo metinių minėjimą

© Depositphotos.comМемориал Вильнюсского гетто
Мемориал Вильнюсского гетто - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Organizacijos pranešime pabrėžiama, kad šią dieną reikia rengti ne šventę, o "turėjo būti keliamos gedulo vėliavos atmenant pirmąsias Holokausto Lietuvoje aukas"

VILNIUS, birželio 28 — Sputnik. Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) pasmerkė Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą švęsti 1941 metų sukilimo metines, rašoma bendruomenės svetainėje.

"LŽB negali likti abejinga, kai sostinės širdyje prieš kelias dienas organizuota šventė tuomet, kai valstybėje turėjo būti keliamos gedulo vėliavos atmenant pirmąsias Holokausto Lietuvoje aukas", — rašoma pranešime.

Be to, pabrėžiama, kad LŽB niekada nevadino ir nevadins lietuvių "žydšaudžių tauta".

"Nors Holokausto metu, dalyvaujant vietiniams kolaborantams, išžudyta apie 95 proc. tuometinės žydų bendruomenės narių, suteikti visai lietuvių tautai tokį žeminantį ir kaltinantį vardą būtų neteisinga", — primena LŽB.

Žydų bendruomenė pasipiktino dėl to, kad birželio 21 dieną Vilniaus savivaldybės puslapyje buvo paskelbtas kvietimas atminti Birželio 23 dienos sukilimo metines, kuriame, be kita ko,  sakoma, jog tą "atmintiną 1941 metų birželį, keršydami už nužudytus bei į Sibirą ar šiaurinius Sovietų Sąjungos regionus ištremtus savo artimuosius, mūsų tautos sūnūs ir dukros, pasikliaudami tik savo narsa ir jėgomis, sugebėjo išvyti nekenčiamą okupantą ir nors trumpam (1941.06.22-28) atstatyti Lietuvos valstybingumą bei dėl savų politikų ir aukščiausių kariuomenės vadų kaltės prarastą nepriklausomybę".

"Ar tikrai turime skatinti švęsti kerštą, ar tikrai turime pasitelkti neapykantą su tariamu siekiu vienyti tautą? Net ir praėjus daugiau nei 70 m. nuo karo pabaigos, tokios Holokausto atgarsius menančios formuluotės išlieka iki skausmo pažįstamos", — klausia bendruomenės atstovai.

Pranešime pabrėžiama, kad prisiminus istorinį kontekstą, priežasčių švęsti birželio 23-ąją lieka nedaug.

Mitingas prieš Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės valdžios uzurpaciją - Sputnik Lietuva
Nuotraukos
Mitingas prieš Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės valdžios uzurpaciją

Nors ir sunku nustatyti konkretų Holokausto Lietuvoje pradžios momentą, jį galime laikyti birželio 22 d., kuomet Berlyno radijuje pasigirdo Lietuvos aktyvistų fronto pranešimas, kviečiantis išvaduoti Lietuvą "nuo žydijos jungo". Šią karo išvakarių dieną gyvybės neteko viena pirmųjų iš 300 000 neapykantos aukų — į Šventają išmestas lietuvių nužudytos anykštėno Rapoporto jaunutės duktės išniekintas kūnas. Po to vyko masiniai plėšimai, prievartavimai, žudymai, palikę Lietuvą be dešimtadalio jos gyventojų.

Per Holokaustą žuvo apie 90% iš 208 tūkstančių Lietuvos žydų. Žudant žydus, Lietuvą okupavusiems naciams neretai talkindavo vietos kolaborantai.

Naujienų srautas
0