Estija gali didžiuotis. Ji pateko į pasaulio lyderių sąrašą, bent jau pagal vieną rodiklį. Tokia išvada gali būti padaryta iš šalies prezidentės Kersti Kaljulaid kalbos parade, skirtame birželio 23 dieną Estijoje švenčiamai Pergalės dienai. Anot istorinių metraščių, 1919 metų birželio 23 dieną Estijos kariuomenė nugalėjo Baltijos landesvero (vokiečių savanorių karinio junginio) pajėgas prie Võnno.
Šia proga kasmet vyksta paradai. Pagrindinis organizatorius ir dalyvis — sukarinta gynybos bendrija iš Estijos piliečių savanorių — Kaitseliitas. Todėl ir žygiuoja parado metu ne tik kariai ir reguliariosios kariuomenės karininkai, bet ir tie, kas savo kasdieniame gyvenime yra ūkininkai, valdininkai ir namų šeimininkės, rašo Radio Sputnik autorius Vladimiras Bargesianas.
Tradiciškai į paradą atvyksta Estijos prezidentė ir kreipiasi į auditoriją, kalbėdama apie būtinybę saugoti šalį, patriotinį ugdymą ir daug ką kita, kas, be abejo, yra teisinga.
Tačiau prezidentės Kersti Kaljulaid pasakytoje kalboje yra keli pasakymai, kurie kelia nuostabą. Pavyzdžiui: "Pasaulyje liko mažai šalių, kurios gali iš karto pašaukti į kariuomenę daugiau nei 1% savo gyventojų. Estija gali. Jūs tai parodėte mums ir visam pasauliui gegužę, didelio masto pratybų "Ežys" metu. "Ežys" pratybose galima pastebėti tam tikrą analogiją su dainų šventėmis. Lauke buvo galingas kombinuotas choras iš 16 tūkstančių dalyvių ir dešimtys tūkstančių žiūrovų kelių šalikelėse palaikė jus".
Iškart iššifruoju metaforą apie "16 tūkstančių chorą" — tai civilinių gyventojų, kurie 2018 metais buvo pašaukti į pratybas "Ežys", skaičius, ir tai iš tikrųjų yra beveik vienas procentas šalies gyventojų. Pagrindinis šių pratybų tikslas yra patikrinti rezervistų pasirengimo lygį veiksmams karo sąlygomis, sąveikauti vienetų ir padalinių sudėtyje. Iš tikrųjų tai yra universalios mobilizacijos repeticija. Mobilizacija priešo puolimo iš Rytų atveju (šis priešas, žinoma, yra Rusija), ir tai yra Estijos užsienio ir vidaus politikos tam tikra konstanta ir kertinis akmuo jau daugelį metų.
Jei samprotautume toliau, kad atskleistume Kersti Kaljulaid kalboje sukurto vaizdo esmę, 16 tūkstančių žmonių "scenoje" ir dešimtys tūkstančių "žiūrovų salėje" dainavo dainas apie būsimą karą su rusais ir darė tai susižavėję bei pakilios nuotaikos. Ir būtent tai, Estijos prezidentės manymu, yra puiku, ir šias dainas reikia tęsti…
Iš esmės, Kaljulaid kalba — tai tik grandis iš visos įvykių grandinės, kurie priverčia susimąstyti apie Estijos tolimesnį kelią. Vos prieš dieną iki prezidentės kalbos, birželio 22 dieną, Estijoje buvo iškilmingai atidengta memorialinė lenta, skirta SS štandartenfiurerio Alfonso Rebane, kuris naikino civilius gyventojus nacių okupuotose TSRS teritorijose per Antrąjį pasaulinį karą, garbei. Atsitiktinumas? Galbūt, tačiau sutapimas yra labai nerimą keliantis ir reiškiantis tam tikrą labai pavojingą tendenciją.
