Tačiau Minskas pareiškė, kad yra pasirengęs dar glaudžiau bendradarbiauti su Briuseliu ir įgyvendinti visas rekomendacijas dėl atominės elektrinės saugos.
Europos Komisijos ataskaita paskelbta birželio pabaigoje, Vokietijos prezidento Franko Valterio Šteinmejerio oficialaus vizito Baltarusijoje metu. Europos žiniasklaida pradėjo kalbėti apie Minsko ir Briuselio suartėjimą. Tuo tarpu Lietuva dar kartą išreiškė savo priešišką poziciją Baltarusijos atominės elektrinės atžvilgiu ir paragino Europą pasmerkti atominius planus Minske. Briuselyje Vilniui buvo pažadėta atsižvelgti į jo baimę, o tai diplomatijos kalba reiškia: "Jūsų numeris šešioliktas".
Net ir Lietuvoje protingi politikai supranta, kad Astravo atominės elektrinės statybos jau neįmanoma sustabdyti. Laikas su tuo susitaikyti ir galvoti, kaip gauti iš to naudos. Buvęs premjeras, Lietuvos socialdemokratų Darbo partijos vadovas Gediminas Kirkilas po EK ataskaitos pareiškė, kad Lietuva "neteisingai priešinasi" Baltarusijos atominės elektrinės statybai.
"Mes stengiamės įrodyti Briuseliui ir kitoms tarptautinėms struktūroms, kad Baltarusija stato elektrinę, siekdama susinaikinti, ir atitinkamai sunaikinti Lietuvą", — sakė Kirkilas interviu "Žinių radijui".
Žinoma, į tokius Lietuvos argumentus Briuselis žiūri pašaipiai ir apgailestaudamas. Kaip dainavo Vladimiras Visockis: "Na, ką paimsi iš bepročio!"
Savo ruožtu Minskas bando rasti bendrų sąlyčio taškų su Briuseliu ir vykdo pragmatinį dialogą. Dėl to Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupė (ENSREG) patvirtino ataskaitą apie Astravo AE testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus. Tačiau buvo pareikštos rekomendacijos stiprinti stoties saugą, kurią jie pažadėjo įvykdyti Minske.
O Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis dėl nežinomų priežasčių abejoja Minsko gebėjimu laikytis duoto žodžio ir įvykdyti visus Europos Komisijos nurodymus. Už Europos Vyriausybės pragmatiškumo jis, kaip visada, geriausiomis lietuvių rusofobijos tradicijomis, mato "Kremliaus ranką".
"Tam tikri procesai — mes juos tiksliai matome, kaip vyksta lobizmas toje pačioje EB ir agentūrose, kurios vertina branduolinį saugumą", — cituoja Skvernelio žodžius leidinys "Obzor".
Tačiau apie kaimyninės Lenkijos poziciją Astravo AE atžvilgiu Lietuvos žiniasklaida ir valdžios institucijos stengiasi neužsiminti. Varšuva, kitaip nei Vilnius, neketina boikotuoti Baltarusijos atominės elektrinės, o tyliai laukia jos eksploatacijos pradžios. Lietuviai stengiasi "kuo greičiau nukirpti laidus" ir atsijungti nuo BRELL energijos žiedo. Vilniaus energetinį saugumą Varšuva garantuoja "LitPol Link" atšaka. Bet kokią elektros energiją Lenkija tieks Lietuvai šia atšaka, Varšuvoje stengiamasi nutylėti.
Nesunku numatyti, kad ateityje pirkdami pigią elektros energiją iš Baltarusijos atominės elektrinės, lenkai ją tieks Lietuvai. Juk pagal kvapą nenustatysi, kokia elektra teka laidais — iš Lenkijos ŠE ar iš Astravo AE. Taigi, dividendai iš Lietuvos energetinės nepriklausomybės nuo Maskvos ir Minsko greičiausiai nusės Lenkijos biudžeto skryniose. O mokės už šią pseudonepriklausomybę ne valstybės pareigūnai, o paprasti gyventojai, kurie paklusniai mokės sąskaitas už šilumą ir elektros energiją savo bute.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
