VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. MIA "Rossija segodnia" ir TV kanalo "RT" vyriausioji redaktorė Margarita Simonian pakomentavo Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo yra atmetas "Sputnik" apeliacinis skundas dėl neteisėto sutarties nutraukimo iš agentūros "Baltic News Service" ("BNS") pusės.
""BNS" savo svetainėje išdidžiai praneša, kad jų klientai gali neabejoti, kad jie gaus svarbias naujienas bet kurią savaitės dieną ir bet kuriuo paros metu. Kolegos, vardan patikimumo pašalinkite "ne" dalelytę. Bent jau iš rusiškos svetainės versijos", — pabrėžė Simonian.
Kaltinimai be įrodymų: kokia yra "BNS" ieškinio esmė
2017 metų sausį informacinė agentūra ir radijas "Sputnik" Lietuva nuo naujienų agentūros "BNS" ("Baltic News Service") vadovo Tomo Balžeko gavo oficialų laišką, kuriame pranešama apie naujienų srauto pardavimo "Sputnik" sutarties nutraukimą.
Oficialiame laiške rašoma, kad ""BNS" vienašališkai, nepasibaigus terminui nutraukia "BNS" naujienų srauto pardavimo sutartį". Remiantis gautu laišku, informacinių paslaugų teikimas "Sputnik" Lietuva bus nutrauktas 2017 metų vasario 1 dieną.
"BNS" sprendimas kilo dėl Dmitrijaus Kiseliovo, MIA "Rossija segodnia", kurios dalis yra "Sputnik", vadovo. Kiseliovas davė interviu "Sputnik" Lietuva ir išsakė savo požiūrį į 1991 metų Sausio 13-osios įvykius Vilniuje.
Savo ruožtu "Sputnik" Lietuva visiškai įvykdė visus sutartyje įtvirtintus įsipareigojimus ir po to, kai "BNS" sprendimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos teismui, nes buvo nustatyta, kad Lietuvos agentūros elgesys yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Praėjusių metų birželio mėnesį pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, pateiktą MIA "Rossija segodnia" ir paskyrė išmokėti "BNS" naudai 1 497,38 eurų teisines išlaidas.
Teisėjai sprendimą motyvavo tuo, kad "nors susitarime nebuvo numatyta išlygos dėl vienašališko atsakovo nutraukto susitarimo, iš surinktų įrodymų byloje matyti, kad ieškovas, veikdamas kaip neteisingos informacijos platintojas, neteisėtai ir nesąžiningai elgėsi atsakovo atžvilgiu".
Teismas nepateikė įrodymų, kad "Sputnik" Lietuva platino "neteisingą informaciją" ar pažeidė Lietuvos įstatymus.
Po to tarptautinė naujienų agentūra ir radijo stotis "Sputnik" pateikė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui.
Teisminis sprendimas be konkretumo: apeliacinio skundo rezultatai
Šių metų liepos 3 dieną Vilniaus apygardos teismas atmetė "Sputnik" Lietuva apeliacinį skundą.
Apeliacinis teismas nepateikė išsamaus apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų įvertinimo, tačiau pasirinktinai atsakė į juos, kartodamas ir šiek tiek išplėsdamas pirmosios instancijos teismo motyvus.
Pavyzdžiui, remdamasis Lietuvos užsienio reikalų ministerijos informacija, teismas padarė išvadą, kad gautos "BNS" lėšos galėjo būti įšaldytos dėl ES sankcijų prieš Rusijos Federaciją ir nusprendė, kad dėl to negalima pratęsti susitarimo tarp "Sputnik" Lietuva ir "BNS". Bet sankcijos buvo skirtos tik Kiseliovui, o ne "Rossija segodnia".
Be to, neaišku, kaip sutartis buvo įvykdyta be jokių problemų nuo jos sudarymo 2016 metais momento, ir kodėl sankcijos tapo priežastimi, dėl kurios dokumentas negali būti pratęstas tik tada, kai "BNS" pranešė apie jos nutraukimą.
Vilniaus apygardos teismas taip pat nusprendė "pagrįsti" pirmosios instancijos teismo išvadą, kad "saugodama savo reputaciją" "BNS" turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nes "Rossija segodnia" pažeidė "Lietuvos valstybės, užsienio valstybių ir visuomenės ar jos dalies interesus".
Teisėjai nepaisė "Sputnik" argumento, kad Baltijos šalių agentūra neturi įgaliojimų apsaugoti "viešuosius interesus", taip pat įvertinti kitų žiniasklaidos priemonių, ar jos turi "propagandos". Be to, teisminiame sprendime nėra konkretaus dalyko, dėl kurio paaiškėtų, kieno interesai buvo pažeisti ir kaip.
Teismo teigimu, jei "BNS" būtų priversta vykdyti sutartį dabar, situacija jam "būtų daug blogesnė", o "Sputnik" padėtis — "gerokai geresnė nei būtų, jei sutartis nebūtų nutraukta". Tokios išvados motyvai taip pat neaiškūs.
Verta paminėti, kad atvejis, kai privačios šalys nutraukia komercinę sutartį, nurodydamos valstybės interesus, yra labai nepaprastas Lietuvos teismų praktikoje.
Rusijos žiniasklaidos padėtis Baltijos šalyse
Tai nėra pirmas kartas, kai Lietuvos, Latvijos ir Estijos valdžios institucijos bando apriboti Rusijos žiniasklaidos veiklą, įskaitant "Sputnik".
Primename, kad nutraukus sutartį su "Sputnik" Lietuva, naujienų agentūros "LETA" ir "BNS" vienašališkai nutraukė sutartis su "Sputnik" Latvija ir "Sputnik" Estija redakcijomis.
Rusijos užsienio reikalų ministerija apkaltino Baltijos šalių valdžią turint sukoordinuotą liniją, susijusią su Rusijos žiniasklaida. Anot Rusijos diplomatų, Baltijos šalių puolimai "aiškiai rodo, ko iš tikrųjų vertas Rygos, Talino ir Vilniaus demokratijos ir žodžio laisvės principų laikymasis".
Simonian pabrėžė, kad Baltijos šalyse sistemingai naudojami Šaltojo karo propagandos metodai, be to, jie tapo "įprasta praktika" trijose Baltijos respublikose.
"Sputnik" (sputniknews.com) — naujienų agentūra ir radijas su įvairialypėmis redakcijomis dešimtyse pasaulio šalių. "Sputnik" apima tinklalapius, analoginę ir skaitmeninę radijo transliaciją, mobiliąsias programėles ir socialinių tinklų paskyras. "Sputnik" visą parą transliuoja naujienas anglų, arabų, ispanų ir kinų kalbomis.
