VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su NATO valstybių narių vadovais Briuselyje vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime susitarė dėl bendrų priemonių stiprinti Aljanso Rytų flango gynybą. Taip pat aukščiausiojo lygio susitikime sąjungininkai pripažino trūkumus Baltijos šalių oro gynyboje ir nurodė NATO vadovybei iki 2019 metų vidurio įvertinti riziką ir pateikti pasiūlymus dėl tolesnių veiksmų.
Be to, Lietuvos vadovė sakė, kad iš dalies palaiko JAV norą padidinti Aljanso karines išlaidas. Grybauskaitė pastebėjo, kad NATO finansavimo atžvilgiu yra "tam tikra įtampa".
Rusijos karo ekspertas Aleksandras Chrolenko interviu Sputnik Lietuva teigė, kad Lietuvos vadovybė daro panašius pareiškimus, nes yra labai priklausoma nuo Jungtinių Amerikos Valstijų.
"Tikriausiai tai yra parodymas, kad iš esmės Lietuva neturi valstybinio suvereniteto. Tiesą sakant, Lietuva yra tapusi tokia Jungtinių Amerikos Valstijų agente, kad jau nevykdo savarankiškos politikos. JAV siūlo Europai brangesnes dujas kaip mokestį už kažkokias gynybos paslaugas, saugumą, apsaugą nuo Rusijos ir kitų neegzistuojančių pavojų. Manau, kad jei nebūtų Rusijos, tada Jungtinės Valstijos išgalvotų apsaugą nuo ateivių, meteoritų ar kitų grėsmių. Verta pasakyti, kad Baltijos jūros regione pasklido aiškus karo kvapas, nuoseklūs veiksmai, tokie kaip matematinė funkcija, anksčiau ar vėliau gali sukelti dar vieną karšto konflikto etapą", — pabrėžė karo ekspertas.
Anksčiau Grybauskaitė priminė, kad Lietuva įsipareigojo per dešimt metų pasiekti iki 2,5 proc. finansavimą. Anot Grybauskaitės, karinių išlaidų atžvilgiu Baltijos šalys tikrai atrodo neblogai tarp kitų NATO narių. Karinių išlaidų norma NATO narėms laikomi du procentai BVP. Šiais metais Baltijos valstybės pirmą kartą pasiekė šį lygį. Tačiau Lietuva planuoja iki 2030 metų laipsniškai didinti gynybos finansavimą iki 2,5 proc. BVP.
