Advokatas: man grasina dėl slapto CŽV kalėjimo tyrimo

© Photo : Facebook / Stanislovas TomasAdvokatas Stanislovas Tomas
Advokatas Stanislovas Tomas - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Pasak Stanislovo Tomo, prie grasinimų gali būti prisidėję buvusio Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus, kuris turėjo įtakos slaptos JAV žvalgybos agentūros įkūrimui Lietuvos Respublikos teritorijoje, rėmėjai

VILNIUS, liepos 17 — Sputnik. Advokatas ir žmogaus teisių gynėjas Stanislovas Tomas  išskirtiniame interviu "Sputnik Lietuva" papasakojo apie grasinimus jo adresu dėl slapto CŽV kalėjimo, kuris buvo įkurtas Lietuvos teritorijoje, tyrimo.

Tomo nuomone, grasinti gali buvusio Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus, kuris, kartu su tuometiniu Valstybės saugumo departamento vadovu Arvydu Pociumi leido įkurti slaptą JAV žvalgybos agentūros įstaigą šalyje, rėmėjai.

"Aš gyvenu Monake ir Prancūzijoje, esu toli nuo Lietuvos. Man grasina Adamkaus šalininkai, kad būsiu nužudytas Lietuvoje. Būti Lietuvoje man pavojinga, nuolat grasinama, kad būsiu nužudytas…" — pasakoja Tomas.

Advokatas pasisako už tai, kad respublikos vadovai, kurie sutiko sukurti slaptą CŽV kalėjimą, kuriame kaliniai buvo tardomi ir kankinami, būtų nubausti. Anksčiau jis apskundė Lietuvos vyriausybę JT Žmogaus teisių komitetui. Tikimasi, kad sprendimas bus priimtas liepos 26 dieną.

Kaip pabrėžė Tomas, Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Žmogaus Teisių Komitetas savo išvadose aiškiai nurodė, kad slapto CŽV kalėjimo buvimas Lietuvoje "pasitvirtino be jokių abejonių". JT komitetas priverstinio dingimo klausimais nurodė, kad Lietuvos generalinė prokuratūra iki rugsėjo 15 dienos turi baigti tyrimą ir "nurodyti konkrečias pavardes tų, kurie tai organizavo", tačiau Lietuvos institucijų atstovai teigia, kad byloje nėra jokių "objektyvių įrodymų".

Žmogaus teisių gynėjas ir Suomijos antifašistinio komiteto pirmininkas Johanas Bekmanas - Sputnik Lietuva
Bekmanas: Lietuva tapo slaptų JAV specialiųjų operacijų teritorija

"Praeitą savaitę aš dalyvavau JT Žmogaus teisių komiteto posėdyje. Į šį posėdį buvo pakviestas Lietuvos generalinio prokuroro atstovas. Generalinės prokuratūros atstovas, nepaisydamas Strasbūro teismo ir JT komiteto sprendimų, akiplėšiškai pareiškė jiems į akis, jog jie nenustatė galimų įtariamųjų", — sakė Tomas.

Pasak jo, yra dokumentai, kurie aiškiai rodo, kad CŽV pareigūnai palaikė ryšį būtent su Lietuvos vadovybe, o ne su kažkokia gauja, ne su trečiojo lygio apsauga", ir "visi požymiai rodo, kad bus du įtariamieji ir tai labai akivaizdu."

Taigi, pasak Tomo, kalėjimas buvo uždarytas, nes CŽV pareigūnai žiauriai kankino kalinius ir Lietuvos atstovai, bijodami viešumo, atsisakė nukentėjusiems suteikti medikų pagalbą.

"Amerikiečiai savo dokumentuose nusprendė uždaryti kalėjimą Lietuvoje, nes ten buvo per daug kankinami tie arabai ir norėjo iškviesti medikus, kad jie apžiūrėtų aukas. Pavyzdžiui, vienam žmogui išdūrė akis. Kai žmogui išbadoma akis, kyla pavojus, kad jis mirs. O lietuviai atsisakė iškviesti medikus. Būtent todėl jie nusprendė uždaryti kalėjimą, nes ten yra pernelyg pavojinga šiems 30 arabų", — sakė žmogaus teisių gynėjas.

Kaip pastebėjo Tomas, normaliam kalėjimui reikia patalpų, saugumo, apsaugos, personalo, o slaptas kalėjimas, pagal Amerikos dokumentus, yra paprasčiausias rūsys, kur žmonės buvo laikomi dėžėse, "panašiose į pusę karsto".

Предполагаемая тюрьма ЦРУ в Антавиляй, ноябрь 2009 года - Sputnik Lietuva
CŽV kalėjimas Lietuvoje: paslaptis tapo realybe

Pasak žmogaus teisių gynėjo, Lietuva visiškai diskreditavo save slapto kalėjimo byloje. Jis taip pat išreiškė nuomonę, kad respublikoje tokie kalėjimai gali egzistuoti iki šios dienos.

"Visos tarptautinės institucijos teigia, kad kalėjimas buvo, kad Lietuva, kaip valstybė, padarė nusikaltimą, o Lietuva vis tiek tvirtina, kad nieko nebuvo. Tuo ji dar labiau save diskreditavo", — įsitikinęs Tomas.

Pavasarį Strasbūro teismas oficialiai pripažino, kad Lietuvoje 2005-2006 metais veikė slaptas CŽV kalėjimas, kuriame buvo kankinami kaliniai.

Tyrimas pradėtas po pateikto EŽTK Saudo Arabijos piliečio Abu Zubaydah skundo. Jis yra įtariamas įvykdęs teroro išpuolį 2001 rugsėjo 11 dieną Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Teismas taip pat nurodė Lietuvai sumokėti aukai 130 tūkst. eurų. Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė pažadėjo įvykdyti reikalavimus, tačiau iki šiol Lietuvos valdžios institucijos nesiėmė jokių veiksmų.

Prieš oficialius pareiškimus jau buvo pateikta informacija, kad kalėjimas galėjo būti Antavilių gyvenvietėje, šalia Vilniaus, tačiau Lietuvos valdžios institucijos kategoriškai neigė jo buvimą respublikos teritorijoje.

 

Naujienų srautas
0