JAV prezidentas pripažino Vokietijos teisę dalyvauti "Nord Stream-2"

© Photo : Nord Stream 2 / Aксель ШмидтПогрузка труб в порту Мукран в Германии для строительства Nord Stream 2
Погрузка труб в порту Мукран в Германии  для строительства Nord Stream 2 - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Tačiau Trampas atkreipė dėmesį į tai, kad, nepaisant Berlyno asmeninio pasirinkimo, yra sunkumų, susijusių su jo naryste Šiaurės Atlanto aljanse

VILNIUS, liepos 17 — Sputnik. Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trampas pripažino Vokietijos teisę dalyvauti "Nord Stream-2" projekte, tačiau pabrėžė, kad tai yra sudėtinga dėl to, kad ji yra NATO narė, pranešė RIA Novosti su nuoroda į "Fox News".

"Ji (Vokietijos kanclerė Angela Merkel — Sputnik) moka Rusijai milijardus dolerių. Bet tai yra jų pasirinkimas — Vokietijos. Tai yra jų pasirinkimas. Tačiau sunku (statyti "Nord Stream" — Sputnik), kuomet esi NATO narys", — sakė amerikiečių lyderis, atsakydamas į žurnalistų klausimą dėl JAV požiūrio į Vokietijos sprendimą kartu su Rusijos "Gazprom" statyti dujotiekį.

Trampas spaudos konferencijoje po susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Helsinkyje teigė, kad JAV ketina konkuruoti su "Nord Stream-2" Europos rinkoje per suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimą.

Rusijos prezidentas patikino savo kolegą, kad Rusija yra pasirengusi išsaugoti Ukrainos tranzitą po naujo dujotiekio paleidimo.

Открытие газопровода Северный поток - Sputnik Lietuva
Grybauskaitė mano, kad JAV kritika "Nord Stream-2" yra pagrįsta

NATO viršūnių susitikime Trampas kritikavo Vokietiją, teigdamas, kad ji moka "milijardus dolerių" už Rusijos dujas, o JAV turi ją apsaugoti nuo Rusijos Federacijos. Vašingtonas daug kartų priešinosi "Nord Stream-2" statybai ir taip pat grasino Europos projekte dalyvaujančioms bendrovėms taikyti sankcijas.

Projektas "Nord Stream-2" apima dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Dujotiekį planuojama nutiesti šalia "Nord Stream". Leidimą dujotiekio statybai jau išdavė Vokietija, Suomija ir Švedija. "Nord Stream-2" taip pat turi gauti sutikimą iš Danijos.

Kai kurios šalys — pirmiausia, Ukraina, kuri bijo prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito, ir JAV, turinti  platų užmojį eksportuoti savo SGD į Europą, — priešinasi projekto įgyvendinimui.

Be to, Latvija, Lietuva ir Lenkija kartu paskelbė, kad nepritaria "Nord Stream-2" statybai. Šių šalių lyderiai įsitikinę, kad tai yra politinis projektas.

Rusija ne kartą pareiškė, kad dujotiekio tiesimas nėra poveikio kai kurioms šalims priemonė. Pasak Vladimiro Putino, Maskvai šis projektas turi tik ekonominę vertę.

Aukščiausiojo lygio susitikimas Helsinkyje

Rusijos ir JAV lyderiai pirmadienį Helsinkyje surengė pirmą pilnavertį susitikimą. Tarp Putino ir Trampo derybos tęsėsi keturias valandas.

Bendroje spaudos konferencijoje Putinas sakė, kad jis ir jo kolega aptarė dvišalių santykių ir tarptautinės darbotvarkės visą spektrą bei netgi pasiekė praktinių susitarimų.

Trampas taip pat teigiamai įvertino susitikimą su Rusijos vadovu. Jis teigė, kad Maskva ir Vašingtonas turėtų rasti galimybę bendradarbiauti.

Naujienų srautas
0