VILNIUS, liepos 20 — Sputnik. Blogi santykiai su Rusija neigiamai paveikė Latvijos ekonomiką, pareiškė buvęs šalies susisiekimo ministras Anrijs Matisse interviu "Dienas Bizness".
Visų pirma, jo teigimu, tai palietė tranzitą ir maisto pramonę.
Politikas pabrėžė, kad tai įvyko dėl Vašingtono ir Europos Sąjungos taikomų ribojamųjų priemonių Maskvai ir Rusijos atsakomųjų veiksmų, todėl Vakarų ir Rusijos santykių gerinimas Rygai bus tik į naudą.
"Ekonominiam bendradarbiavimui, Latvijos ekonomikai tai yra gera žinia: mes esame susiję su pasauline ekonomika ir neatsiejami nuo pasaulinės politikos", — sakė Matisse.
Be to, buvęs ministras paragino bendradarbiauti su Maskva ne tik ekonomikoje, bet ir politikoje.
"Mes tikrai turime galimybę būti tokie agresyvūs, kaip buvome. Mes daug ką atbaidėme savo agresyviu elgesiu. Mes negalime nebendradarbiauti tik ekonomiškai, mes turime skaitytis su politiniu požiūriu į Rusiją", — pridūrė jis.
Be to, politikas išreiškė nuomonę, kad Latvijos ekonomika labai priklauso nuo Rusijos. Taigi, jo nuomone, Ryga gali rasti rinką šprotams ir kitai žuvies produkcijai, tačiau yra rizika, kad bus prarastas Rusijos tranzitas.
"Galbūt, žuvies konservus mes galime parduoti kažkur Vakaruose, bet pakeisti tranzito krypties mes negalime, nes negalima pakeisti geografijos. Mes esame kaimyninės šalys, o mūsų uostai yra naudojami šimtą metų. Vostike jie pasistatys savo uostus ir atsisakys mūsų paslaugų, mes neturėsime kur diversifikuoti Rusijos krovinių, jei nieko nedarysime, mes prarasime Rusijos tranzitą", — pabrėžė buvęs ministras pirmininkas.
Be to, Matisse pareiškė, kad noras pritraukti prekes iš Indijos, Kinijos ir kitų Azijos šalių, su kuriomis Latvija neturi bendrų sienų, taip pat gali būti nerealizuotas, jei Rusija nuspręstų didinti tranzito tarifus.
Politikas mano, kad Ryga turėtų imti pavyzdį iš Suomijos, kuri, būdama ES narė, laikosi visiškai kitokios politikos Rusijos atžvilgiu.
"Neįmanoma nepastebėti, kad Suomija neturi tokio ekonominio bendradarbiavimo atotrūkio su Rusija, todėl nėra kliūčių ir tranzitui. Suomija taip pat nukentėjo dėl sankcijų, tačiau, atsižvelgiant į Suomijos ir Rusijos bendradarbiavimą tranzito srityje viskas juda į priekį", — pareiškė, buvęs ministras.
Ryšiai tarp Rusijos ir Vakarų pablogėjo dėl situacijos Ukrainoje ir Kryme. Vakarų šalys įvedė ribojamąsias priemones Maskvai, kaltindamos ją įsikišimu. Rusija, savo ruožtu, panaudojo atsakomąsias priemones, ėmėsi importo pakeitimo politikos ir pakartotinai pabrėžė, kad neverta kalbėti su ja sankcijų kalba. Be to, Maskva ne kartą pabrėžė, kad nedalyvauja Ukrainos konfliktuose ir nėra Minsko susitarimų nevykdymo subjektas.
Liepos 5 dieną Europos Sąjungos Taryba nusprendė pratęsti ekonomines sankcijas Rusijai dar šešiems mėnesiams — iki 2019 metų sausio 31 dienos. Sankcijos skirtos finansų, energetikos ir gynybos sektoriams, taip pat dvejopo naudojimo prekėms. Jos pirmą kartą buvo taikomos nuo 2014 metų liepos 31 dienos vieneriems metams, o tų pačių metų rugsėjo mėnesį sustiprintos.
