Septynioliktąją "Misijos Sibiras" ekspediciją į Rusiją teko atidėti ir šiais metais keliauti į Kazachstaną. Rusijos užsienio reikalų ministerija atsisakė išduoti jauniesiems Lietuvos piliečiams vizas. Užsienio reikalų departamente jų atsisakymas buvo vadinamas simetrišku atsakymu į Lietuvos valdžios veiksmus, kurie blokavo visas iniciatyvas rūpintis Antrojo pasaulinio karo metu žuvusių Lietuvos gilumoje esančių sovietų karių kapais.
Paskutinis Rusijos diplomatų kantrybės lašas buvo nauja "Užsienio valstybių nekilnojamojo Kultūros paveldo priežiūros taisyklių" versija, kurią rengia Lietuvos kultūros ministerija. Šiame leidime bus įšaldyti visi šiais metais planuojami remonto ir restauravimo darbai sovietų karių laidojimo vietose.
Prieš tai įvyko skandalas dėl žvaigždės ant kapo, kuriame buvo palaidoti atrastų kareivių palaikai. O dar anksčiau – bandymai perkelti kareivių, atidavusių savo gyvybes, išlaisvinant Lietuvą nuo nacių, kapus ir paminklų griovimas Palangoje ir Šiauliuose. Tai skatino įvairaus rango pareigūnai, kurie bandė "užsidirbti patriotizmo taškus", vystydami madingą "sovietinės okupacijos" temą.
Kaip žinoma, Lietuvoje įstatymų leidybos lygmeniu draudžiamas "sovietų okupacijos neigimas" ir sovietinių bei fašistinių simbolių demonstravimas. Šiuos įstatymus, kuriuos inicijavo konservatoriai (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai), 2008 metų vasarą priėmė Seimas.
Nuo tada pusę amžiaus Lietuvos istorijos Sovietų Sąjungos sudėtyje paprastai vadina "sovietinės okupacijos" laikotarpiu. O Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su 17-osios "Misijos Sibiras" dalyviais pristatė dar vieną represinį terminą – "Lietuvos žmonių genocidas". Jos žodžiai yra cituojami oficialioje prezidento interneto svetainėje.
"Jokios dirbtinės kliūtys nesutrukdys jauniems žmonėms pagerbti stalinizmo aukų atminimo, nes neįmanoma paneigti istorinės tiesos apie genocidą, dėl kurio nukentėjo lietuviai", — sakoma pranešime žiniasklaidai.
Žodis "genocidas" reiškia "veiksmus, kuriais siekiama sunaikinti bet kurią nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę".
Pasiaiškinkime. Prieš įstojant į TSRS – beje, laikantis visų tarptautinių teisės normų – Lietuvoje gyveno šiek tiek mažiau nei du milijonai žmonių. O prieš TSRS žlugimą ir 1991 metais Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, Lietuvos TSR buvo daugiau kaip trys su puse milijono gyventojų. Nieko sau "lietuvių tautos genocidas", kuriame per pusę amžiaus šalies gyventojų beveik padvigubėjo.
Grįžkime prie sovietinio laikotarpio pradžios, į kurį nurodo Grybauskaitė. Kaip žinoma, pirmaisiais "sovietinės okupacijos metais" ir po Lietuvos išlaisvinimo nuo nacių okupantų iš Lietuvos buvo ištremta 131,6 tūkst. žmonių. Šie skaičiai yra paimti iš pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais suformuotos Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinio režimo nusikaltimams įvertinti Lietuvoje. Jai vadovavo konservatorius Emanuelis Zingeris.
Įvardintas skaičius — 131600 žmonių — yra šeštadalis visų gyventojų, tai yra, dviejų milijonų (1940-aisiais metais). Tai jau tikrai ne "visų Lietuvos žmonių genocidas". Be to, iš visų išvežtų apie 20 000 "ypatingai pavojingų" (politinių kalinių) buvo nukreipti į Gulago lagerius. Likusi dalis – laisvai apgyvendinti. O tai yra visiškai kitoks laisvės apribojimo lygis. Žinoma, apgyvendinimas taip pat nebuvo saldus, tokie lietuviai gyveno kaimuose kartu su paprastais sibiriečiais ir buvo apribotas jų judėjimas: jiems buvo uždrausta palikti tremties vietą.
Svarbus rodiklis: po Stalino mirties ir masinės reabilitacijos 1970-aisiais metais, iš tremties į Lietuvą grįžo apie 80 tūkstančių tremtinių ir jų palikuonių (Sibiras ir Šiaurės Kazachstanas). Tačiau daugelis nusprendė likti Rusijoje, kur gyvena iki šiol.
Ypač užmaršiems patriotams verta priminti Lietuvos žydų likimą. Prieš nacių okupaciją Lietuvoje gyveno apie 220 000 žydų. Beveik 90 proc. jų buvo sunaikinti, tiesiogiai dalyvaujant tiems patiems lietuviams. Sunaikinti 200 tūkst., o ne 131 tūkst. išvežtų į Sibirą. Skaičiai ir du žodžiai – "holokaustas" ir "genocidas".
Ne pro šalį prisiminti ir "miško brolių" aukas. Jie ypač žiauriai nužudė daugiau nei 25 000 sovietinės Lietuvos civilių ir daugiau nei tūkstantį vaikų, tarp kurių buvo 52 kūdikiai.
Per pusę amžiaus "sovietinės okupacijos" ir "Lietuvos žmonių genocido" Lietuva iš atsilikusios agrarinės šalies tapo "europietiška TSRS vitrina" su išsivysčiusia pramone, žemės ūkiu ir branduoline energetika.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
