VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Aplinkos ministerija užsakė tyrimą, kuriuo aiškinosi, kur ir kodėl žmonės juda iš vienos Lietuvos vietos į kitą ir ar yra tuo patenkinti.
Kas pasirengę pasikeitimams?
Apklausa atskleidė, kad dauguma lietuvių nėra linkę keisti gyvenamosios vietos – 46% respondentų teigia tebegyvenantys savo gimtojoje vietovėje. Sėsliausi – vyresnio amžiaus gyventojai, tuo tarpu 44% jaunimo (20-24 metų) gyvenamąją vietą pakeitė vien per pastaruosius penkerius metus.
Labiausiai "kraujuoja" mažesni Lietuvos miesteliai – iš jų, dažniausiai gyventi į tris didžiuosius miestus, išvyko net 37% apklaustųjų. Tuo tarpu palikusieji kaimo vietoves (27% respondentų) dažniau rinkosi Šiaulius ir Panevėžį.
Pažymėtina, kad migracija nėra vienpusė: ženkli dalis miestelių ir kaimo gyventojų čia atvyko palikę didmiestį, dažniausiai – Vilnių (atitinkamai 12 ir 16%).
Į didesnį miestą — apsipirkti
Vis dėlto pasirinkusieji miestelius ir kaimus, gyventojai tvarkyti reikalų neišvengiamai turi važiuoti į artimiausią didesnį miestą. Pagrindinis tikslas – apsipirkti, ką darantys nurodė 94% respondentų, iš jų daugiau kaip trečdalis tai daro bent kartą per savaitę.
Taip pat dažnai į miestus buvo važiuojama pramogauti (86%), gauti finansinių paslaugų (72%) bei buitinių paslaugų (70%).
Bene visais tikslais didmiesčiuose dažniausiai lankėsi 16-19 metų amžiaus žmonės.
Kam keisti gyvenimo vietą
Pasirinkta nauja gyvenamoji vieta dažnu atveju priklauso nuo to, su kokiais poreikiais gyventojai susidurdavo ankstesnėje gyvenvietėje.
Pavyzdžiui, pasak analitikų, į Vilnių ir Kauną dažniausiai atvykstama studijuoti, Klaipėdą ir Šiaulius renkasi ieškantys darbo, o Panevėžį, miestelius ir kaimus renkasi siekiantys gyventi patogiau.
Analizuojant konkrečias išvykimo priežastis matoma kiek kitokia tendencija: vilniečiai, klaipėdiečiai ir miestelių gyventojai ieško patogesnio gyvenimo, Šiaulių, Panevėžio ir kaimo vietovių gyventojai išvyksta dėl darbo stygiaus, kauniečiai – dėl santuokos.
Dėl ko skundžiasi?
Paklausti, kas labiausiai blogina gyvenimo kokybę gyvenamojoje vietoje, respondentai taip pat vardijo skirtingas priežastis. Daugiau kaip pusė (54%) vilniečių pagrindine miesto problema įvardijo automobilių spūstis, taip pat oro taršą (34%) ir aukštas būsto kainas (36%).
Pastarąjį faktorių pagrindiniu įvertino tiek kauniečiai (35%), tiek klaipėdiečiai (39%), antrąsias vietas skyrę susvetimėjusiai bendruomenei.
Net 54% šiauliečių yra nusivylę neišvystytomis viešosiomis erdvėmis, tuo tarpu Panevėžio, mažų miestelių ir kaimo vietovių gyventojams pagrindine problema išlieka darbo vietų trūkumas. Beje, nepakankamą bendravimą pabrėžė visų vietovių išskyrus Vilniaus gyventojai.
LR teritorijos bendrojo plano rengėjų užsakymu reprezentatyvią apklausą šių metų pavasarį atliko tyrimų bendrovė "Nielsen", apklaususi 1600 šalies gyventojų nuo 16 iki 65 metų amžiaus. Detalius tyrimo duomenis, pjūvius pagal gyvenamąją vietovę, amžių, lytį, pajamas galite rasti esamos būklės analizės įvade.
