Frazė apie 15 minučių šlovės išaugo būtent iš šios jo nuostabios pranašystės. Varholas mirė 1978 metais, gerokai prieš socialinių tinklų atsiradimą ir visišką mūsų visuomenės pertvarką.
Apsidairykite aplink: mūsų per daug, ir beveik prie kiekvieno burnos pakeltas megafonas jo paskyros Facebook, Twitter, Vkontakte, Telegram pavidalu, kur mes visą parą save pristatome. Girdimas kiekvienas — ir negirdimas niekas. Vienintelis būdas pritraukti dėmesį, peršaukti šitą nuolatinį triukšmą — pateikti ką nors tokio, kad šalia stovintieji iš pradžių sukrėsti tylėtų, o po to pradėtų rodyti pirštu, pritraukdami kitų dėmesį. Padaryti ką nors socialiai nepriimtino. Provokuojamai nederamo. Nenormalaus. Jūs teisingai supratote — kalbama apie provokaciją.
Būtent tai atsitiko Lietuvoje Žolinių metu, kai komikų grupė "Zero Live Show" atėjo į Turgelių bažnyčią, apsirengę kaip katalikų kunigai, ir surengė ten pasityčiojimą iš šv. Mišių, kurių pabaigoje išdalijo parapijiečiams arbatos suktines, primenančias marihuanos suktines. Kilo skandalas, prasidėjo diskusija, komikus pavadino "Lietuvos Pussy Riot" — sulygindami su merginomis, kurios surengė Maskvos Kristaus Išganytojo šventovėje "pankų maldas" ir buvo nubaustos kalėti.
Žinoma, čia reikėtų iškart atkreipti dėmesį — menininkų tikslai buvo skirtingi. Ambicingos merginos iš "Pussy Riot", kurioms vadovavo talentingas Piotras Verzilovas, sumokėjo didelę kainą už savo 15 minučių pasaulinės šlovės. Menininkai nuo Madonnos ir "Pet Shop Boys" iki Valerijaus Gergijevo palaikė juos. Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose pasirodė jų sekėjai, o vienoje iš Berlyno "hipsterių" kavinių net ėmė prekiauti mėsainais, pavadintais jų garbei. Taip, "Pussy Riot Burger" — pabandykite negalvoti apie vertimą ir neįsivaizduoti, kas yra viduje.
Pasaulio šlovė "muzikinei grupei", kuri visai nemoka nei dainuoti, nei groti muzikiniais instrumentais, ir kurios "dainų" klausytis ilgai nesugebės nė vienas normalus žmogus, — tai didelis pasiekimas. Drįsčiau paspėlioti, kad paskui gauta dvivietė kamera kalėjime — sąmoningas ir menininkų gerai apgalvotas sprendimas.
Lietuvos komikai Ainis Storpirštis, Mindaugas Papinigis ir Vitalijus Cololo tik norėjo išreklamuoti savo naują pasirodymą, ir jiems tai pavyko. Į provokaciją sureagavo ir bažnyčioje buvęs Turgelių meras bei Vilniaus miesto tarybos narė Romualda Poševeckaja, kuri "spektaklį" pavadino "žmonių įžeidimu, piktžodžiavimu, religinių jausmų žeminimu, neapykantos kurstymu". Šalčininkų rajono savivaldybė dėl akcijos kreipėsi į teisėsaugos institucijas, policija paskelbė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kišimosi į religines apeigas fakto. Kitaip tariant, apie menininkus pradėjo kalbėti žmonės, kurie anksčiau nežinojo apie jų egzistavimą, o tai daug reiškia.
Pripažinkime — laisvės atėmimas komikams vargu ar gresia. Bet tiesa ir kita — jei jie patektų po nepikto, metodiško Europos teisingumo ratais, pasaulinio lygio menininkai niekada neužstotų jų su tokiu pačiu ryžtu, su kokiu jie tai padarė "Pussy Riot" atveju.
Medijos provokacijų prasmė visada yra priversti "dirbti" sau neproporcingai dideles jėgas, kad pagautų bangą, kuri ir taip jau ritasi po pasaulio vandenyną. Taip pat išprovokuoti labai didelę, bet ne didžiausią jėgą. Merginos, šokusios Kristaus Išganytojo šventovėje, užšoko ant Rusijos kritikos ir Vakarų mados keteros. Jos tiesiog uždėjo rusams ir asmeniškai Vladimirui Putinui "kruvino tirono" kaukę, kurią Vakarų valdantieji ir be jų labai norėjo jam uždėti.
Esu įsitikinęs, kad nei Madonna, nei Jarvis Cocker niekada nesiklausė "Pussy Riot" "dainų", bet apie Putiną Amerikos ar Didžiosios Britanijos spaudoje tikrai skaitė. Komikai, skėlę "antausį visuomenės skoniui" Turgelių bažnyčioje, padarė tai, likus mėnesiui iki planuojamo Popiežiaus Pranciškaus, romaus pabėgėlių gynėjo, kilniai užmerkančio akis prieš bažnyčios viduje kylančius skandalus, susijusius su seksualine prievarta, vizito.
"Mes išskiriame milijonus eurų besiruošdami Popiežiaus sutikimui, mes valstybiniu lygiu norime parodyti pasauliui savo dievobaimingumą, o vakar, religinės šventės, Žolinių, metu į Turgelių bažnyčią iškilmingai įžengė persirengėliai katalikų apdarais ir pamokslaudami kvietė žmones į šou", — parašė savo Facebook paskyroje deputatė Poševeckaja. Pas mus atvažiuoja pats Popiežius — kaip jūs drįstate?
Verta prisiminti ir tai, kad buvę Baltijos šalių TSRS palydovai Europoje naudojasi tam tikru mastu privilegijuota padėtimi. Visų rūšių "kovotojai prieš diktatūrą", užsidegę aktyvistai ir fašizmo ieškotojai visur, kur jis gali ir negali slėptis, kaip pagal komandą pavirsta žinomomis trimis beždžionėmis ("nieko nematau, nieko negirdžiu, nieko nesakau") kiekvieną kartą, kai Baltijos šalyse vyksta tikrųjų SS veteranų tikrosios eisenos. Nesijaudina nei Madonna, nei Stingas, nei Europos Parlamento deputatai — nors, tikriausiai, visi jie kino salėje kažkada verkė, žiūrėdami "Šindlerio sąrašą". Ar Europos visuomenė sugebės išjungti "šališką regėjimą", jei nesėkmingų komikų rimtai bus imtasi? Tai abejotina, bet tikėkimės geriausio.
Tačiau yra ir dar vienas precedentas, primenantis, kad "Zero Live Show" palaikymas tarp turtingų, garsių ir valdžią turinčių žmonių, jei kas nors atsitiks, bus iš tikrųjų nulinis. Tai rusų dailininko Petro Pavlenskio byla, kuris maudėsi šlovės ir užuojautos spinduliuose, kol prikalė savo intymias dalis prie Raudonosios aikštės tašytų akmenų ir padegė FSB duris. Bet vos menininkas gavo prieglobstį Prancūzijoje ir surengė tokį patį padegimą Prancūzijos banke, vietiniai teisingumo organai sureagavo žiauriai (įkalinimas, Pavlenskis iki šiol kalėjime), o pasaulio žiniasklaidos priemonės įjungė radijuje tylos režimą.
Naujų medijų, naujų reklamos priemonių pasaulis, mūsų naujos visuomenės pasaulis — jis būtent toks. Nuolat keičiantis taisykles, operuojantis dvigubais ir trigubais standartais, ir, visų pirma, be galo ciniškas. Tačiau kam, jei ne komikams, žinoti apie jo netobulumą. Ar įmanoma, kad šio netobulumo demonstravimas ir buvo iš tikrųjų kvailos, nelabai išradingos, bet nepiktavalės nevykėlių menininkų akcijos prasmė?
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija
