VILNIUS, rugpjūčio 20 — Sputnik. Jau kurį laiką Vidurio ir Rytų Europos šalių gyventojų skaičius sparčiai mažėja, rašo lenkų laikraštis Rzeczpospolita.
Iš dalies tai yra Europos integracijos pasekmė. Jaunimas išvyksta į labiau išsivysčiusias ES šalis, nes nemato perspektyvų namuose. Ekspertai mano, kad gyventojų skaičiaus sumažėjimas — tai smūgis Europos saugumui, nes "Rusija gali pasinaudoti susiklosčiusia padėtimi".
Po komunizmo žlugimo Rumunija neteko 1/6 jos gyventojų, Bulgarija -1/5, Lietuva - 1/4, Latvija - 1/3. Iš dalies tai yra Europos integracijos pasekmė.
Daugiau nei prieš dešimtmetį Lenkija taip pat susidūrė su šiuo reiškiniu. Po įstojimo į ES daugiau nei milijonas lenkų išvyko į Jungtinę Karalystę, Airiją ir Švediją. Po trejų metų banga nurimo, o vėliau išvykusiųjų vietą užėmė atvykėliai iš Rytų, pirmiausia iš Ukrainos, todėl "Eurostat" duomenimis Lenkijos gyventojų skaičius nuo 1989 metų beveik nepakito (38 milijonai žmonių).
Šiek tiek kitokia yra situacija keliose kitose Vidurio Europos šalyse. Liuksemburgo statistikos tarnybos praneša, kad ES gyventojų skaičius sparčiausiai mažėja Lietuvoje, po to Kroatijoje, Latvijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje. Situacija kelia susirūpinimą ne tik žemyno, bet ir pasaulio mastu, nes JT duomenimis, tos pačios šalys patenka į šalių, kuriose blogiausia demografinė pusiausvyra, sąrašą. Be to, taip dar nėra buvę, kad toks staigus gyventojų skaičiaus mažėjimas būtų nesusijęs su karais ar epidemijomis.
"Situacija kelia nerimą. Lietuva jau ištuštėjo 2000 kaimų, universitetuose uždaromi fakultetai, yra darbo jėgos trūkumas ", — dienraščiui "Rzeczpospolita " pasakoja Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorė, Sarmitė Mikulionienė.
Jei po TSRS žlugimo šalyje buvo 3,7 mln. gyventojų, dabar jų yra ketvirtadaliu mažiau. Visi regionai virsta apleista dykuma, o gyventojų tankis sumažėjo iki 44 žmonių viename kvadratiniame kilometre (tai yra tris kartus mažiau nei Lenkijoje). Latvijoje ir Estijoje padėtis dar blogesnė (atitinkamai 35 ir 29 žmonės vienam kvadratiniam kilometrui).
Pasilieka senyvo amžiaus žmonės
"Pirmiausia, tai emigracijos, kuri prasidėjo po 2004 metų, poveikis. Daugiausia išvyksta jauni žmonės, gyventojai sensta. Jei taip tęsis ir toliau, mūsų pensijų sistema žlugs, nes niekas negalės finansuoti pensijų", — nuogąstauja Mikulionienė.
Kokiu mastu šis reiškinys tapo šalutiniu Europos Sąjungos plėtros poveikiu? 2004 metais prie Europos bendruomenės prisijungė skurdžiausios valstybės. Kancleris Gerhardas Šrederis, norėdamas užkirsti kelią ekonominiam šokui, pasiūlė nustatyti septynerių metų pereinamąjį laikotarpį ir atidaryti senosios ES darbo rinką naujųjų valstybių narių piliečiams tik tada, kai šis laikotarpis pasibaigs. Tačiau Tonio Bleiro iniciatyva Didžioji Britanija, o po jos ir Airija, Švedija bei kitos valstybės panaikino apribojimus. To primygtinai reikalavo ir Lenkija bei jos kaimynės regione, klaidingai manydamos, kad tai bus naudinga.
"Tai pasitarnavo kaip masinės emigracijos katalizatorius, bet pagrindinė priežastis kitur. Reikėtų apsvarstyti, kodėl jauni žmonės Lietuvoje vis dar nemato perspektyvų savo šalyje", — pabrėžė Mikulionienė.
Ta pati problema egzistuoja ir Balkanų pusiasalyje.
"Kiekvienas, turintis galimybę, ketina išvykti. Nemanau, kad esamą korupcijos sistemą galima panaikinti", — sako Monika Lupu, programuotojas, planuojantis persikelti į Olandiją.
Po komunizmo eros pabaigos Rumunija jau prarado 3,5 milijono gyventojų, o požymių, rodančių, kad gyventojų nutekėjimas sustojo, kol kas nėra.
Lietuva išsigando, kad situacija gali būti naudinga Rusijai
Delfto technologijos universiteto ekspertas Martinas van Hamas (Maarten van Ham) interviu "Rzeczpospolita" pabrėžia, kad masinės emigracijos priežastys neapsiriboja tik integracija į ES.
"TSRS bandė išlaikyti gyventojus kaime, nes Lietuvos užduotis buvo gaminti produktus visai šaliai. Kapitalizmo sąlygomis tokia sistema prarado prasmę, nebuvo darbo už Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos ribų, todėl žmonės pradėjo emigruoti", — aiškina ekspertas.
Iš tiesų: Ukraina ir Baltarusija, kurios nėra ES narės, taip pat patiria demografinę krizę dėl išvykstamosios migracijos. Iš esmės, integracija turėtų paskatinti spartų ekonomikos augimą, kuris leistų žmonėms likti savo šalyje, bet, deja, dėl krizės, kurią ypač skausmingai išgyveno Lietuva ir Rumunija, lūkesčiai nepasiteisino.
"Tai užburtas ratas, iš kurio vis sunkiau ištrūkti. Kai jauni žmonės išvyksta, gimsta mažiau vaikų, o tai apsunkina demografines problemas. Lietuvos prisijungimas prie euro zonos proceso nesustabdė", ― sako Mikulionienė.
Kai kuriose Vidurio Europos šalyse, pavyzdžiui, Čekijoje, pavyko išvengti šių spąstų: jiems pavyko pasiekti pakankamą išsivystymo lygį, kad žmonės nebėgtų iš šalies.
"Švedijoje mes susidūrėme su šiuo reiškiniu XX amžiaus pradžioje. Tada mes praradome trečdalį gyventojų, todėl mūsų šalyje užmokestis išaugo, o imigrantai pradėjo grįžti. Tas pats įvyks Vidurio Europoje. Nors emigracija į šio regiono šalis yra naudinga, nes ji padeda mažinti nedarbą ir suteikia didelę lėšų įplauką", — sako Piteris Blevanderas, migracijos ekspertas iš Malmės universiteto.
Nepaisant to, kad Lenkijos ekonomika laikosi tvirtai, mes vis dar nematome emigrantų masinės grąžos, todėl sunkiau tikėtis, kad šis procesas prasidės Rumunijoje ar Lietuvoje.
Baltijos šalyse prasidėjo tikrosios lenktynės su laiku.
"Gyventojų skaičiaus mažėjimas yra smūgis mūsų saugumui, situacija gali būti naudinga Rusijai. Vis didėja visuomenės įtampa. Neseniai prasidėjo diskusija, ar leisti mums dirbti su Rusijoje registruota korporacija, kuri vykdo taksi paslaugas ir renka duomenis apie savo klientus. Taip pat kyla ginčų dėl to, ar priimti imigrantus iš Ukrainos, kurių daugelis kalba rusiškai", — aiškina Mikulionienė.
