Balsys ragina apriboti plynuosius kirtimus saugomose teritorijose

Prenumeruokite
НовостиTelegram
Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nario Lino Balsio, saugomos teritorijos turi būti paliktos išimtinai rekreacijai, saugomų rūšių apsaugai, o ne pasipelnyti iš ūkinės veiklos

VILNIUS, rugpjūčio 21 — Sputnik. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys įregistravo Miškų įstatymo pataisas, kuriomis siekia apriboti plynuosius miškų kirtimus saugomose teritorijose, praneša Seimo spaudos tarnyba.

aplinkos ministras Kęstutis Navickas - Sputnik Lietuva
LSDP prašo prezidentės ir premjero įvertinti Navicko veiklą

Seimo nario Balsio siūloma Miškų įstatymo pataisa numato visuose III-ios grupės apsauginiuose miškuose apriboti plynuosius pagrindinius ir atvejinius miško kirtimus, šios grupės miškuose leidžiant tik biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus bei plynuosius kirtimus apsauginių miškų pelkiniuose ir užmirkusių augaviečių medynuose.

Taip pat nauja įstatymo redakcija siūloma iki 5 hektarų sumažinti plynųjų pagrindinių kirtimų plotą ūkiniuose miškuose, o ūkiniuose miškuose, kurie yra saugomose teritorijose, plynuosius bei atvejinius miškų kirtimus visiškai uždrausti. Šiose teritorijose siūloma leisti tik biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus bei kirtimus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynuose.

Nauja įstatymo redakcija taip pat įtvirtinamas draudimas ūkiniuose miškuose, esančiuose saugomose teritorijose veisti plantacinius miškus, kuriuose paprastas vykdomas intensyvus ūkininkavimas. 

"Plynieji kirtimai daro didelę žalą visai miško biologinei įvairovei, kuri išstumiama iš įprastų buveinių  ir verčiama prisitaikyti prie pakitusių gyvenimo sąlygų. Ypatingai daug žalos plynieji kirtimai padaro saugomoms teritorijoms priskiriamiems miškams, kuriuose gyvena retos, nykstančios, į Raudonąją knygą įrašytos žinduolių, paukščių, vabzdžių ir kitų gyvų organizmų rūšys",  – sakė Balsys.

Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus apsauginiuose miškuose (tai netaikoma tik nacionaliniams parkams) leidžiama daryti plynuosius kirtimus, kurių biržės plotas gali siekti iki 5 hektarų ploto. Tuo tarpu visuose ūkiniuose miškuose, kurie yra saugomose teritorijose plynųjų kirtimų biržės plotas gali siekti iki 8 hektarų.

"Visuomenė aktyviai dalinasi nuotraukomis iš Labanoro, Nemuno kilpų regioninių parkų, kuriose matyti didelio masto plyni kirtimai. Šiose nuotraukose matomi iškirsti miškų plotai galimai Alnio hidrografiniame draustinyje, vertinga sengire laikomame Punios šile. Vaizdai tikrai šokiruoja", – teigė Balsys.

Akivaizdu, kad šiuo metu galiojanti Miškų įstatymo redakcija neužtikrina saugomų teritorijų ir jose esančios biologinės įvairovės apsaugos. Saugomos teritorijos turi būti paliktos išimtinai rekreacijai, saugomų rūšių apsaugai, o ne pasipinigavimui iš ūkinės veiklos", - pabrežė parlamentaras.

Anksčiau Vyriausybė patvirtino padidintą penkerių metų laikotarpiui (2019–2023 metams) metinę miško kirtimų normą, kurią sudarys 11 850 hektarų valstybinių miškų ploto, t.y. 6% didesnę, nei galiojo 2014-2018 metais.

Reaguojant į tai, Lietuvos socialdemokratų frakcijos atstovai įtaria Aplinkos ministrą Kęstutį Navicką tarnavimu medienos pramonei ir prašo prezidentės Dalios Grybauskaitės ir premjero Sauliaus Skvernelio įvertinti ministro veiklą.

Naujienų srautas
0