Pastaruoju metu santykiai tarp Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų ne patys geriausi, o neseniai Vokietijos užsienio reikalų ministro Heiko Maaso ir Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono ištarti žodžiai pilstelėjo ne alyvos, o benzino į nesutarimų ugnį.
Dabar patys
Maaso nuomone, Europa turi savaip reaguoti į sankcijas, kurias JAV įveda savo svarbiausių prekybos partnerių (Rusijos, Turkijos, Irano) atžvilgiu.
Tačiau didesnę reikšmę turi jo teiginiai apie tai, kad Vokietijai reikia peržiūrėti su Amerika susijusios užsienio politikos strategiją, nes bendrų interesų ir vertybių vis mažiau, o pagrindiniu šalies tikslu tarptautinėje arenoje turėtų tapti galinga ir nepriklausoma Europa.
O čia dar Makronas pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trampas vykdo izoliacionizmo politiką, todėl Europos Sąjunga daugiau nebegali remtis Jungtinėmis Amerikos Valstijomis saugumo srityje ir turi pasirūpinti juo pati. Dėl to būtina pradėti naują dialogą šiuo klausimu su visais partneriais, įskaitant Rusiją.
Be to, kalbama, kad Europai reikalinga nuosava tarptautinių mokėjimų sistema vietoj SWIFT ir nuosavas valiutos fondas vietoj TVF. O jei Vakaruose pradedama dalinti pinigus, kurie ten dažnai aukščiau visko, vadinasi, reikalai su draugyste visai prasti.
Ir štai šiame kontekste Angela Merkel ketina aplankyti Lietuvą, kurios pozicija tampa vis labiau komplikuota, nes geopolitinio manevro tarp Amerikos kūjo ir Europos (Vokietijos) priekalo laukas sparčiai siaurėja.
Maža užuomina apie dideles aplinkybes
Viena iš kanclerės pokalbio su Dalia Grybauskaite temų gali tapti "Šiaurės srauto-2" projektas, kuris netenkina Lietuvos kaip JAV ir Ukrainos sąjungininkės. Tačiau po Vladimiro Putino vizito į Vokietiją šis klausimas faktiškai uždarytas — dujotiekis bus. Su vokiečių kariuomene Lietuvoje taip pat nieko naujo.
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba >>
Todėl daugiau dėmesio gali būti skirta transatlantiniams santykiams ir artėjantiems Lietuvos prezidento rinkimams, kurių rezultatas yra svarbus šalies užsienio politikai.
Kitaip tariant, yra pagrindo manyti, kad Merkel ketina supažindinti Grybauskaitę su planais, apie kuriuos kalbėjo Maasas ir Makronas, ir sužinoti jos nuomonę apie tai. Paprastai tariant, išsiaiškinti, ką galvoja paremti Vilnius — Ameriką ar Vokietiją ir Prancūziją.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad dabartinei Lietuvos vadovei, kurios proamerikietiška pozicija jau seniai žinoma, mažai liko, kanclerei turėtų būti įdomu, kas gali pakeisti Grybauskaitę ir ką pagrindiniai pretendentai mano apie santykius su Europa, Amerika ir Rusija.
Dar daugiau, remiantis tuo, ką ji išgirs, ar patarėjų paruošta informacija, Merkel gali diplomatiškai pasakyti, ką Berlynas norėtų matyti Lietuvos prezidento poste — tuo labiau, kad, pavyzdžiui, Vygaudas Ušackas gerai žinomas ES ir yra iš tų, kurie linkę bendradarbiauti, o ne konfliktuoti su Rusija, o šitai atitinka Maaso ir Makrono iniciatyvas.
Ypatingu įvykiu (užuomina) taptų atskiras kanclerės susitikimas ne tik su prezidente ir ministru pirmininku, bet ir su pačiu Ušacku, kuris, kaip rodo naujausi prezidentinių lenktynių reitingai, jau yra trečioje vietoje (6,7%) po ekonomisto Gitano Nausėdos (20,6 %) ir Kauno mero Visvaldo Matijošaičio (10%), aplenkdamas net šalies premjerą Saulių Skvernelį (6,3%).
Trumpai tariant, atėjo laikas rimtam Vilniaus ir Berlyno pokalbiui, nuo kurio iš dalies priklausys Lietuvos vieta Europos politikoje.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija
