VILNIUS, rugsėjo 11 — Sputnik. Pirmadienį, rugsėjo 10 dieną, Jonavos rajone, Turžėnų kaime, vyras šalia gyvenamojo namo bandė užkurti kepsninę, tačiau ugnis ne tik jam apdegino ranką, bet ir persimetė prie pastato, praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento spaudos tarnyba.
Ugniagesiams atskubėjus, gaisras buvo užgesintas, tačiau liepsnos pridarė nemažai materialinių nuostolių, išdegė dalis namo stogo, aprūko jo sienos.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet dėl neatsargaus elgesio su ugnimi kilo daugiau kaip 1600 gaisrų.
Kaip elgtis, kad ugnis nepridarytų žalos
Naudojantis kepsninėmis svarbiausia pasirinkti tinkamą vietą. Draudžiama kietojo kuro kepsnines ar kitokias krosneles statyti arčiau kaip 6 m nuo pastatų. Po jomis turėtų būti nedegus pagrindas. Svarbu, kad kepsninė nestovėtų ant sausos žolės. Jas statyti reikėtų ir kuo toliau nuo tvorų, medžių, krūmų, lengvai užsiliepsnojančių medžiagų.
Būna atvejų, kai žmonės, norėdami pasislėpti nuo vėjo ar staiga užklupusio lietaus, kepsninę pastato šalia namo, pastogėje ar dengtoje terasoje.
Prieš kepant, jose reikia tolygiai paskirstyti žarijas. Šalia visuomet reikėtų turėti vandens liepsnai užpilti.
Ugniagesiai perspėja atidžiau prižiūrėti žaidžiančius vaikus ir naminius gyvūnus, kad šie neprisiartintų prie zonos, kurioje stovi kepsninė.
Įkurti kepsninę reikėtų pavėjui, kad vėjas pūstų nuo jūsų, tuomet ir liepsna sklis į tą pusę.
Baigus kepti šašlykus ar kepsnius, nereikėtų kepsninės palikti be priežiūros. Būtina įsitikinti, kad nėra smilkstančių anglių ar žarijų, kurias vėjas gali vėl įpūsti. Baigę ja naudotis, pelenus suberkite į specialų metalinį konteinerį, kepsninę patraukite į saugią vietą.
Balkonuose kepsninių kurti negalima, nes iškritusi kibirkštis gali uždegti balkoną ar net butą.
