VILNIUS, rugsėjo 11 – Sputnik. SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas pareiškė, kad šiuo metu pigūs elektros srautai iš Kaliningrado ir Baltarusijos sudaro du trečdalius viso elektros importo į Lietuvą, praneša banko spaudos tarnyba.
"Kad ir ką kalbėtume apie energetinį saugumą, neveikiant "NordBalt" jungčiai, elektros srautai iš Karaliaučiaus srities ir Baltarusijos sudaro du trečdalius viso elektros importo į Lietuvą", — teigė ekspertas.
Povilauskas, analizuodamas Lietuvos energetikos rinkos tendencijas, taip pat pabrėžė, kad 2019 metais neišvengiamai bus nustatyta didesnė elektros kaina buitiniams vartotojams.
Ekonomistas prminė, kad "Nord Pool" biržoje vidutinė didmeninė elektros kaina per aštuonis šių metų mėnesius buvo 47 eurai už megavatvalandę, arba trečdaliu didesnė negu vidutinė kaina 2017 metais.
"Nustatyta didmeninė elektros kainos dalis 2018 metams yra maždaug 3,4 ct už kilovatvalandę, tad didmeninės kainos dalis sudaro trečdalį galutinės kainos. Tačiau jau dabar aišku, kad šiemet didmeninė elektros kaina bus bent 1 ct didesnė, negu nustatyta šiems metams", — praneša Povilauskas.
Pasak ekonomisto, priežasčių, kodėl pastaraisiais mėnesiais elektros kaina biržoje ūgtelėjo, yra kelios. Pirma, vandens lygis Šiaurės šalių hidroelektrinių baseinuose dėl sausų orų yra mažesnis negu prieš metus. Antra, laikinai buvo išjungta daugiau, negu planuota, atominių elektrinių blokų Švedijoje ir Suomijoje (įdomu tai, kad šiltesnis, negu įprasta, Baltijos jūros vanduo, kuriuo mėgavosi poilsiautojai, buvo per šiltas atominių elektrinių blokams aušinti, tad už klimato pokyčius teks mokėti didesne elektros kaina). Trečia, vidutinė gamtinių dujų kaina didmeninėje rinkoje šiemet yra ketvirtadaliu didesnė negu prieš metus. Ketvirta, apyvartinių taršos leidimų kaina ūgtelėjo beveik keturis kartus.
Povilauskas taip pat pažymėjo, kad rugpjūtį kai kuriose dienose elektros kaina Lietuvoje buvo mažesnė nei Švedijoje. O elektros kaina Lenkijoje yra dar didesnė nei Lietuvoje.
Birželį Baltijos šalys, Lenkija ir Europos Komisija pasirašė politinį susitarimą dėl trijų Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais per Lenkiją per dabartinę "LitPol Link" jungtį. Iki 2025 metų Baltijos valstybės turės palikti BRELL energijos žiedą (Baltarusiją, Rusiją, Estiją, Latviją, Lietuvą).
Lietuva jau pradėjo parengiamuosius darbus desinchronizavimui su Rusijos energetikos sistema. lektros perdavimo sistemos rekonstrukcija respublikos šiaurės rytų dalyje tęsis ketverius metus, o jos bendra kaina bus 28,9 milijono eurų.
Siekdama užtikrinti energetinį saugumą, Lietuva ketina per ateinančius penkerius metus integruoti savo elektros tinklus ir energijos rinkas į ES sistemą. Šiuo tikslu ji turi sėkmingai užbaigti du projektus: iki 2025 metų sinchronizuoti elektros tinklą su ES ir iki 2021 metų pastatyti Lietuvą su Lenkija jungsiantį dujotiekį GIPL.
Savo ruožtu Rusija suplanavo įgyvendinti visas būtinas priemones, kad būtų užtikrintas Kaliningrado srities energetinis saugumas 2018 metų pirmoje pusėje.
