Italijos vidaus reikalų ministras, kuris iš esmės ir valdo šalį per premjerą Džiusepę Kontę, pareiškė: "Kitų metų gegužę bus istorinė galimybė pakeisti jėgų išsidėstymą Europoje", pridurdamas, kad nemato jokios politinės, ekonominės, socialinės ir kultūrinės prasmės antirusiškose sankcijose. Manoma, kad jis turėjo omenyje Europos Parlamento rinkimus. Tačiau svarbiau tai, kas iš principo dedasi ES.
Briuseliui su Vašingtonu daugiau ne pakeliui?
Akivaizdu, kad nepatenkintų ekonominiu karu su Rusija Europoje vis daugiau, ir jie vis drąsiau apie tai kalba — ar tai būtų Austrija, ar Italija. Tuomet kyla klausimas: "Kodėl ES įvedė sankcijas Rusijos atžvilgiu, o dabar galvoja jų atsisakyti?"
Atsakymas susijęs su JAV politika. Po įvykių Ukrainoje amerikiečiams pavyko padaryti iš ES savo antirusiškos politikos įkaitą. Dabar susidaro įspūdis, kad Europoje įsitvirtina mintis, jog Amerika pasuko egoistinio izoliacionizmo keliu ir visiškai nepaiso jos ekonominių interesų, o tai reiškia, kad daugiau neturi teisės nurodinėti europiečiams, kaip jiems elgtis — taip pat santykiuose su Rusija.
Labai simptomatiška šiame kontekste buvo Europos Komisijos pirmininko Žano Klodo Junkerio kalba Europos Parlamente šių metų rugsėjo 12 dieną, kurioje jis be kita ko pasiūlė ES, galima sakyti, revoliucinį dalyką — atsisakyti dolerio įvairiuose atsiskaitymuose (pavyzdžiui, perkant energetinius resursus), nes tai, anot jo, absurdas.
Kad tai absurdas, aišku jau seniai, bet faktas, kad vienas iš aukščiausių ES vadovų pagaliau viešai atkreipė į jį dėmesį, daug ką pasako apie neigiamas Europos santykių su JAV perspektyvas.
Po to paties Junkerio vizito į Ameriką kažkas galėjo pagalvoti, kad susitarti pavyko. Dabar aišku, kad ne, ir ateityje geopolitinis ir geoekonominis ES suverenitetas turėtų tik stiprėti. Tai, savo ruožtu, reiškia, kad Salvini kalba ne tiek apie Europos Parlamento rinkimus, kiek apie stiprėjančią bendrą tendenciją, kurios viena iš išraiškų turėtų tapti ES santykių su Rusija peržiūrėjimas.
Žinoma, JAV "vanagai" (netapatinti su prezidentu Donaldu Trampu, kuris ne šiaip sau gerai sutaria su nauja Italijos valdžia ir yra puolamas jų ne mažiau negu Rusija) kartu su britais toliau aktyviai bandys gadinti Maskvos įvaizdį, naudodami Ukrainos, Sirijos, Skripalių "apnuodijimo" ir kitus ginčytinus ar net absurdiškus argumentus. Tačiau, atrodo, kad laikas, kai Amerikos ir Europos vagonai pradės riedėti skirtingais bėgiais, nenumaldomai artėja.
Ką gi šiuo atveju darys Lietuva?
Nauja šluota naujai šluoja?
Ne paslaptis, kad Lietuvos užsienio politika yra labai proamerikietiška ir antirusiška. Tačiau negalima pasakyti, kad šalyje nėra politikų ir verslininkų (ypač verslininkų), kurie norėtų būti didesniais europiečiais ir normalizuoti santykius su Maskva (pirmiausia dėl ekonominių priežasčių).
Problema ta, kad jie nenori reikštis pernelyg aktyviai, nes dabartinė politinė ir informacinė kryptis Lietuvoje tam nepalanki — akimirksniu būsi išvadintas "Kremliaus agentu" ar "naudingu idiotu", o niekas sau ne priešas. Tačiau, jeigu tarptautinė konjunktūra pasikeis, galima bus susvyruoti kartu su "partijos linija".
Kitaip tariant, jeigu Briuselis strategiškai nutols nuo Vašingtono, o prezidento rinkimus Lietuvoje laimės, pavyzdžiui, Saulius Skvernelis, kuris yra užsiminęs apie dialogo su Rusija normalizavimo būtinybę, jam bus kur kas lengviau tai padaryti.
Be abejo, nereikia tikėtis, kad viskas tiek Europoje, tiek Lietuvoje pasikeis akimirksniu, nes opozicija didesniam ES savarankiškumui ir glaudesniems Sąjungos santykiams su Maskva Vakaruose labai stipri. Tačiau minėtas Trampo egoistinis izoliacionizmas šiuo atveju gali tapti lemiamu faktoriumi, ir Vilniui jau dabar reikia galvoti, kaip adaptuotis prie naujų tarptautinių realijų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad niekas nereikalauja iš Lietuvos valdžios meilės Kremliui, bet konstruktyvūs ir dalykiški santykiai su Rusija be neracionalaus politinio nusistatymo mūsų šaliai bus tik į naudą. Belieka tikėtis, kad Salvini žino, apie ką kalba, ir kad kitais metais Lietuvos prezidentu taps pragmatiškai mąstantis žmogus.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
