VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Baigti statybos ir montavimo darbai dėl Kuršių nerijos gyvenviečių prijungimo prie Kaliningrado srities energetikos sistemos. Planuojama, kad jungtis su Lietuvos pastote "Nida" bus tik rezervinė, praneša RIA Novosti su nuoroda į elektros tinklo bendrovės "Jantarenergo" spaudos tarnybą.
Iki šiol Kuršių nerijos dalį elektros energija aprūpino Lietuvos teritorija.
"Visi statybos ir montavimo darbai dėl Kuršių nerijos gyvenviečių prijungimo prie regiono elektros tinklo yra baigti, vykdomi paleidimo ir sureguliavimo darbai. "Jantarenergo" specialistai pastatė daugiau nei pusantro kilometrų oro linijų ir nutiesė 57 kilometrus kabelių, rekonstravo dvi 110 ir 15 kV pastotes, pastatė tris transformatorių pastotes", — teigiama bendrovės pranešime.
Kuršių nerijos energijos saugumo užtikrinimo darbai atliekami Kaliningrado srities elektros tinklų rekonstrukcijos ir plėtros programos ribose.
Anksčiau buvo pranešta, kad projekto kaina siekia vieną milijardą dolerių. Jis apima Zelenogradsko pastotės rekonstrukciją ir kabelinės linijos ir trijų pastočių statybą, kurių dėka regionas gaus papildomą apytiksliai septynių megavatų pajėgumą.
Energetikos ir finansų instituto ekspertas Sergejus Kondratjevas interviu Sputnik Lietuva pabrėžė, kad dabar susiklostė sudėtingi santykiai tarp Lietuvos ir Rusijos energetikos sektoriuje, tačiau dabar Maskva galės aprūpinti Kaliningrado srities gyvenvietes elektros energija ir kontroliuoti energijos tiekimą.
Kuršių nerija yra 98 kilometrų ilgio juosta tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių. Čia yra Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Teritorija įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Kuršių nerijos teritorijoje yra Rusijos ir Lietuvos siena ir nacionalinis parkas su tokiu pačiu pavadinimu. Rusijos teritorijoje yra Lesnoje, Morskoje ir Rybačij gyvenvietės.
Lietuvos pasitraukimas iš BRELL
Lietuva, Latvija ir Estija paskelbė apie pasitraukimą iš BRELL energetikos žiedo (Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Lietuvos, Latvijos), norėdamos užtikrinti nepriklausomybę nuo Rusijos energetikos sistemos. Jos pasirašė memorandumą su Europos Komisija dėl sinchronizavimo su ES elektros tinklu iki 2025 metų.
Planuojama, kad Baltijos valstybės bus prijungtos per Lenkiją jau per pastatytą jungtį "LitPol Link", tačiau Estija ir Latvija nesutinka su tokiu sprendimu, nes mano, kad jis yra "techniškai nepatikimas".
Vilnius reikalauja sinchronizuotis per šią jungtį, manydamas, kad ši pozicija yra tinkamesnė finansiškai. Tuo tarpu Talinas siūlo sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus per Suomiją.
Lietuva jau pradėjo parengiamuosius darbus desinchronizacijai su Rusijos energetikos sistema. Pastočių šalies šiaurės rytuose rekonstrukcijos darbai, o taip pat elektros perdavimų linijų su Baltarusija išmontavimas bus baigti ne vėliau kaip 2021 metais.
Savo ruožtu Rusija suplanavo įgyvendinti visas būtinas priemones, kad būtų užtikrintas Kaliningrado srities energetinis saugumas 2018 metų pirmoje pusėje.
Daugelio ekspertų teigimu, atjungimas nuo BRELL atneš sunkumų Lietuvai, tačiau jie neturi nieko bendro su Baltarusijos AE eksploatacijos pradžia. Problemų kyla dėl nepakankamai apgalvotų sprendimų ir per didelių sąnaudų pereiti prie Europos tinklų.
Taigi, Nacionalinės energetikos saugumo fondo generalinis direktorius Konstantinas Simonovas interviu Sputnik Lietuva pareiškė, kad lietuviai, visų pirma, turi susimąstyti apie elektros energijos kainą po atsijungimo nuo Rusijos energetikos sistemos.
