VILNIUS, rugsėjo 20 – Sputnik. Seimas svarstys siūlymą apriboti plynuosius kirtimus apsauginiuose miškuose, praneša spaudos tarnyba.
Tai numatančių Miškų įstatymo pataisų projektą pristačiusio Seimo Socialdemokratų partijos nario Lino Balsio teigimu, siūlomais pakeitimais siekiama apsaugoti jautriausią biologinę įvairovę nuo neigiamo ūkinės veiklos poveikio, Lietuvos saugomose teritorijose apribojant plynuosius miškų kirtimus.
Teikiama pataisa numatoma visuose III grupės, apsauginiuose miškuose apriboti plynuosius pagrindinius ir atvejinius miško kirtimus, šios grupės miškuose leidžiant tik biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus bei apsauginių miškų pelkiniuose ir užmirkusių augaviečių medynuose, kurių plynųjų kirtimų biržės plotas sumažinamas iki 3 hektarų.
Taip pat siūloma iki 5 hektarų sumažinti plynųjų pagrindinių kirtimų plotą (šiuo metu leidžiami 8 ha) ūkiniuose miškuose, o ūkiniuose miškuose, kurie yra saugomose teritorijose uždrausti (išskyrus biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus, pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynuose) plynuosius ir atvejinius miško kirtimus. Nauja įstatymo redakcija taip pat įtvirtinamas draudimas ūkiniuose miškuose, esančiuose saugomose teritorijose veisti plantacinius miškus, kuriuose paprastai vykdomas intensyvus ūkininkavimas.
"2017 metais buvo išduota 15380 leidimų plyniesiems kirtimams. Tai sudaro 65–66 procentus visų kirtimams išduotų leidimų. Didelis kiekis plynųjų kirtimų. 2018 m. per pirmą pusmetį buvo išduoti 7205 leidimai plyniesiems kirtimams, tai sudaro beveik 67 proc. visų išduotų leidimų. Tai reiškia, kad plynieji kirtimai yra tendencija", – sakė Seimo narys.
Projektui po pateikimo pritarė 79, prieš balsavo 2, susilaikė 7 Seimo nariai. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Aplinkos apsaugos komitetas. Taip pat nuspręsta kreiptis Vyriausybės ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadų. Projektą Seimo posėdyje siūloma svarstyti gruodžio 4 dieną.
Kirtimas privačiuose miškuose
Kaip anksčiau pranešė Aplinkos ministerija, per aštuonis šių metų mėnesius išduota leidimų privačiuose miškuose iškirsti tiek miško, kiek pernai iškirsta per visus metus. Specialistų skaičiavimu, iki metų pabaigos privačiuose miškuose bus paruošta pardavimui iki 30 proc. daugiau medienos nei pernai.
Pasak aplinkos viceministro Martyno Norbuto, pagrindinė kirtimų apimčių privačiuose miškuose augimo priežastis – brangstanti mediena.
"Per šiuos metus medienos kaina kilo apie 20 proc. palyginti su 2017 metais. Be to, dėl nuo 2015 m. taikomo 5 proc. mokesčio nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną, privačių miškų savininkai kurį laiką delsė kirsti savo miškus. Susiklosčius palankesnei situacijai medienos rinkoje, privačių miškų kirtimai išaugo, bet juos amortizuoja sumažėjusios kirtimo darbų apimtys valstybės miškuose", – sako Norbutas.
Pagal Valstybinės miškų tarnybos turimus duomenis, iki š. m. rugsėjo buvo išduota leidimų privačiuose miškuose iškirsti 3,01 mln. kub. metrų miško, kai pernai per visus metus faktiškai iškirsta 3,3 mln. kub. metrų miško.
Rugpjūčio pradžioje Vyriausybė patvirtino padidintą penkerių metų laikotarpiui (2019–2023 metams) metinę miško kirtimų normą. Kitam penkerių metų laikotarpiui metinę pagrindinių miško kirtimų normą sudarys 11 850 hektarų valstybinių miškų ploto, t.y. 6% didesnę nei galiojo 2014-2018 metais.
