VILNIUS, rugsėjo 25 – Sputnik. Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje išvadavo Lietuvą iš Rusijos dujų monopolisto spąstų ir pakeitė žaidimo taisykles visame Baltijos regione, teigė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas transatlantiniame saugumo forume Vašingtone, praneša Energetikos ministerijos spaudos tarnyba.
Ministro teigimu, solidaraus ir bendro atsako reikalauja tokie projektai kaip "Nord Stream-2" ar Baltarusijoje statoma Astravo branduolinė elektrinė, kurie nukreipti "silpninti ES energetinį saugumą ir didinti Rusijos energetinę įtaką".
"Lietuva jau išmoko priklausomybės nuo vieno dujų tiekėjo pamokas, kuri anksčiau ar vėliau, tiesiogiai ar netiesiogiai, virsta energetiniu šantažu. Nors Europa ir supranta geopolitines "Nord Stream-2" projekto pasekmes, tačiau kol kas tėra pasyvi stebėtoja, o dujų tiekimo šaltinių diversifikacija kol kas tėra tik graži vizija, nutolusi nuo realybės", – pažymėjo ministras.
Pasak Vaičiūno, kalbant apie ES energetinį saugumą, kartu būtina kalbėti apie saugius dujų tiekimo šaltinius ir didinti SGD importą, pirmiausia iš tokių šalių kaip JAV.
"Tuo metu dabar mes matome priešingas tendencijas. Nežiūrint visų pastangų diversifikuoti dujų tiekimą, dauguma Europos šalių išlieka smarkiai priklausomos nuo rusiškų dujų", - kalbėjo jis.
Kaip pažymėjo Vaičiūnas, per trejus metus rusiškų dujų importas į Europos rinkas išaugo 30 proc. ir jeigu nebus konkurencingo savalaikio atsako iš JAV SGD, Rusija dar labiau padidins "šią priklausomybę", nutiesdama papildomą tiekimo infrastruktūrą.
Prieš projekto įgyvendinimą pasisako keletas šalių, tarp jų ir Ukraina, kuri bijo prarasti pelną iš Rusijos dujų tranzito į Europą, ir Lietuva, kuri iš Norvegijos nuomoja SGD terminalą ir už tai moka dešimtis milijonų eurų.
Rusijos valdžia, savo ruožtu, ne kartą pabrėžė, kad "Nord Stream-2" yra išskirtinai ekonominis projektas.
Be to, Vokietijos valdžios institucijos aktyviai skatina "Nord Stream-2" statybą. Vokietijos kanclerė Angela Merkel vizito į Lietuvą metu pabrėžė, kad Berlynui svarbus dujotiekio tiesimas.
Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus ir apims teritoriją nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos, statybas. Jis kirs šių Baltijos jūros regiono valstybių — Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos — teritorinius vandenis ir išskirtines ekonomines zonas.
Europos partneriai — "Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — įsipareigojo finansuoti 50 proc. "Nord Stream-2", t.y. po 950 milijonų eurų kiekviena. "Gazprom" suteiks kitą dalį lėšų — 4,75 mlrd. eurų.
