Šiomis dienomis FNTT tyrėjai atliko daugiau kaip 15 kratų Vilniuje ir Kauno regionuose – bendrovės patalpose, kriptovaliutų "kasimo" salėje, įrengtoje buvusiame baseine, bendrovės vadovų ir atsakingų darbuotojų gyvenamosiose vietose, taip pat ir naudojamuose automobiliuose.
Pirminiais duomenimis, Vilniuje veikianti bendrovė, kuri viešai skelbiasi užsiimanti ypač pelninga kriptovaliutų bitkoinų ("bitcoin") ir eterio ("ethereum") išgavimo veikla, nuo mokesčių administratoriaus galėjo slėpti tikrąjį veiklos mastą ir gaunamas pajamas.
Šiame tyrime sostinėje registruotos bendrovės vadovai apklausti kaip specialieji liudytojai. Įtarimai dėl šešėlinės veiklos jiems gali būti pareikšti, kai bus įvertinti pirminiai procesinių veiksmų metu surinkti duomenys ir nustatyta tiksli valstybei padaryta žala.
Ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo (BK 222 str.) ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo (BK 220 str.) organizuoja ir jam vadovauja Generalinė prokuratūra.
Tai vienas pirmųjų ikiteisminių tyrimų Lietuvoje, kai tiriamos aplinkybės, susijusios su kriptovaliutų išgavimu ir galbūt slepiama apyvarta.
Pasak FNTT direktoriaus Antonio Mikulskio, šis tyrimas – tai vienas pirmųjų FNTT vykdomo finansinių technologijų sektoriaus tendencijų stebėjimo ir vertinimo rezultatų. Augant atsiskaitymams virtualiomis valiutomis, įžvelgiama naujų nusikalstamų schemų ir mechanizmų kūrimo rizika. Virtualios valiutos (bitcoin, ethereum, riplle ir kt.) veikia decentralizacijos ir anonimiškumo principais, todėl jomis galima atsiskaityti ne tik už legalias prekes, bet ir naudoti šešėlinėje veikloje.
Artimiausiu metu FNTT organizuoja susitikimus su įstatymų leidėjais, teisėsaugos ir mokesčių administratoriais, žiniasklaidos atstovais. Susitikimų metu bus plačiau diskutuojama apie kriptovaliutas ir jų galimą panaudojimą nusikalstamose schemose.
