Tyrimo metu paaiškėjo, ar esame pakantūs socialinio būsto gyventojams

© Photo : vilniusКвартиры инвалидам
Квартиры инвалидам - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Žmonės baiminasi, kad būste neapsigyventų asocialūs, nevaldomi, triukšmingi, turintys priklausomybę alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms ar teisti asmenys

VILNIUS, spalio 4 — Sputnik. Šalies miestuose ir miesteliuose surengtas eksperimentas, kurio metu daugiau nei 8 tūkst. daugiabučių gyventojų gavo pranešimus, kad šalia jų gali būti įrengti butai socialiai remtiniems asmenims, informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Eksperimento metu nesutikimą dėl socialinio būsto kaimynystės išreiškė 29 proc. pranešimus gavusių gyventojų, o prieštaraujančių skaičius savivaldybėse buvo labai skirtingas. Pavyzdžiui, Kaune, Kėdainiuose ir Širvintose socialinio būsto kaimynystės nepanoro daugiau nei 80 proc., o Druskininkuose, Raseiniuose ir Kretingoje – mažiau nei 6 proc. gyventojų.

Ключи в входной двери - Sputnik Lietuva
Seimui pritarus, šeimos galės nuomotis būstą per savivaldybę

Eksperimentas aiškiai atskleidė, kokie stereotipai apie socialinių būstų gyventojus vyrauja visuomenėje.

Žmonės baiminasi, kad būste neapsigyventų asocialūs, nevaldomi, triukšmingi, turintys priklausomybę alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms ar teisti asmenys. Taip pat buvo minima, kad kaimynystėje nepageidaujami pabėgėliai ar romų tautybės žmonės.

Pasak psichologo Pauliaus Rakštiko, tokios neigiamos nuostatos kartais susiformuoja, kai pabendravus su vienu asmeniu į situaciją pažiūrima nekritiškai ir susidaroma nuomonė apie visą jo atstovaujamą grupę.

"Socialiai remtina yra ir vieniša mama, ir našlaitis, ir jaunuolis iš daugiavaikės šeimos, ir psichinės ar kūno negalios ištiktas žmogus, o ne tik kenčiantis nuo alkoholio priklausomybės ar kalėjęs asmuo. Gaila, bet kartais lengviausia tiesiog priklijuoti etiketę "brokas" ir gilesnę problemą tiesiog pamiršti. Tačiau toks elgesys nei problemos sumažina, nei situaciją pakeičia", – sako psichologas.

Dalis nuomonę išsakiusių eksperimentinio tyrimo dalyvių nurodė, kad vengia socialinio būsto kaimynystės dėl jau turimos neigiamos asmeninės patirties. Specialistų teigimu, tokių žmonių nuostatas bei patirtį pakeisti sunkiausia, tačiau bandyti – verta.

Kai kurie apklausti daugiabučių gyventojai kategoriškos nuomonės neturėjo, nes pirmiausia teigė norintys sužinoti, kokie kaimynai atsikraustytų į socialinį būstą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad Seimui pateikti teisės aktų projektai, kuriais būtų sudaromos sąlygos savivaldybėms išsinuomoti būstą iš fizinių ar juridinių asmenų ir pernuomoti jį žmonėms, kuriems reikia socialinio būsto. Tai reiškia, kad savivaldybės galėtų greičiau padėti žmonėms, kuriems reikia socialinio būsto. 

Жилой дом на проспекте Гядыминаса - Sputnik Lietuva
Vilniaus savivaldybė iš gyventojų perka vieno ir dviejų kambarių butus

Apie 60-tyje savivaldybių vykusį tyrimą

Liepos-rugpjūčio mėnesiais šalies savivaldybių teritorijose vykusį eksperimentinį tyrimą inicijavo Centrinė projektų valdymo agentūra, kuri administruoja Europos Sąjungos  investicijas socialiniam būstui įkurti. Tyrimo metu kiekvienoje iš 60 savivaldybių atsitiktiniu būdu buvo pasirinkta mažiausiai po 2 daugiabučius, kuriuose išplatinti pranešimai apie planuojamus įrengti socialinius butus, o prieštaraujančių tokiems planams paprašyta informuoti apie savo nesutikimą. Nerenkant jokių asmens duomenų, išskyrus priklausymą gyvenamajai teritorijai, užfiksuota, kiek gyventojų pareiškė nesutikimą dėl socialinių butų įrengimo ir kokie pagrindiniai išsakyti argumentai.

Naujienų srautas
0