VILNIUS, spalio 9 — Sputnik. Valdančiosios partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis pasiūlė pripažinti, kad "miško brolių" vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas faktiškai ėjo valstybės vadovo pareigas.
Pranešimą išplatino Seimo spaudos tarnyba.
Deklaracijos projektas dėl "partizano" pripažinimo faktiniu Lietuvos vadovu Seime bus registruojamas antradienį, spalio 9 dieną. LVŽS vadovas kviečia Lietuvos visuomenę, istorikus ir teisininkus pradėti diskusiją šiuo klausimu.
1949 metais Lietuvos "partizanų" judėjimas paskelbė Ramanauską-Vanagą Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto pavaduotoju.
Pasak Karbauskio, po to, kai Žemaitis-Vytautas buvo aukščiausiu Maskvoje 1954 metais, Ramanauskas-Vanagas tapo aukščiausi valstybės pareigūnu.
"Atitinkamai, turime įvertinti ir Adolfo Ramanausko-Vanago statusą po to, kai Jonas Žemaitis-Vytautas žuvo, nes po Žemaičio-Vytauto mirties jo pavaduotojas Adolfas Ramanauskas-Vanagas liko aukščiausiu Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio pareigūnu. Kito vadovo mūsų valstybė, tuo metu "okupuota" Sovietų Sąjungos, neturėjo", — pareiškė LVŽS lyderis.
2009 metais Lietuvos Seimas pripažino kitą "miško brolių" lyderį – Joną Žamaitį-Vytautą, kovojantį prieš "okupaciją", faktiškai einančiu respublikos prezidento pareigas.
"Miško brolių" vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas
Lietuvoje Ramanauskas-Vanagas laikomas "nacionaliniu didvyriu", tačiau, daugelio ekspertų ir Lietuvos gyventojų manymu, jis nėra toks. Pagal 1957 metų Tarybinio teismo nuosprendį "partizanas" buvo prisidėjęs prie nusikaltimų prieš civilius gyventojus, visų pirma jis buvo apkaltintas aštuonių tūkstančių civilių sunaikinimu.
Be to, nutarime buvo teigiama, kad Ramanauskas-Vanagas buvo "vienas iš aktyvių nacionalistinio pogrindžio lyderių" ir "padarė eilę sunkių nusikaltimų", o jo pavaldiniai "išvystė plačią teroristinę ir diversinę veiklą: žudė tarybinius piliečius, sprogdino mašinas, klubus, naikino ryšio priemones, užpuldinėjo įstaigas ir piliečius, plėšė jų turtą".
Apie "miško brolio" nusikaltimus pareiškė Lietuvos rašytoja Rūta Vanagaitė savo knygoje apie Holokaustą ir Klaipėdos miesto tarybos deputatas Viačeslavas Titovas. Po savo pareiškimų jie tapo kritikuojami ir persekiojami Lietuvoje.
Skandalas aplink Klaipėdos miesto deputatą Viačeslavą Titovą >>
Šeštadienį Lietuvos vadovybės iniciatyva vyko Ramanausko-Vanago palaikų perlaidojimas Antakalnio kapinėse Vilniuje.
Laidotuvių išvakarėse Rusijos URM pasipiktino Lietuvos valdžios sprendimu įamžinti "partizano" atminimą. Oficiali Rusijos URM atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad Vilnius tęsia istorijos persvarstymo liniją ir bando pateikti "miško brolių" gaujas, kurios veikė Lietuvoje pokario laikais, kaip nacionalinius herojus-kankinius.
Po to Lietuvos URM iškvietė Rusijos ambasadorių respublikoje Aleksandrą Udalcovą ir pareiškė jam protestą dėl pareiškimo apie Ramanauską-Vanagą.
Lietuviai "partizanai" dažnai prisijungdavo prie "miško brolių" — ginkluotų nacionalistų grupuočių, veikusių šalies teritorijoje 1940-1950 metais. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis iš tų, kurie buvo prieš Tarybų valdžią, prisijungė prie fašistinės Vokietijos. "Miško broliai" buvo prisidėję prie civilių gyventojų naikinimo ir tarybinių partijų darbuotojų žudynių.
