Baigėsi pirmoji detektyvo apie slaptą CŽV kalėjimą Lietuvoje dalis. Europos Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre atmetė Lietuvos Vyriausybės prašymą persvarstyti bylą EŽTK Didžiojoje kolegijoje ir paliko galioti 2018 gegužės 31 dieną paskelbtą nuosprendį. Tuomet Teismas nusprendė, kad Lietuva yra kalta dėl Palestinos piliečio Abu Zubaidos priverstinio laikymo jos teritorijoje.
Jis yra įtariamas dalyvavimu 2001 metų rugsėjo 11 dieną Niujorke vykusioje bokštų-dvynių atakoje. Buvo įrodyta, kad 47 metų amžiaus palestinietis, gimęs Saudo Arabijoje, Abu Zubaidas buvo kankinamas CŽV darbuotojų. Bet ne Amerikos teritorijoje — skandalingame Gvantanamo kalėjime, o demokratinėje Lietuvoje. Už tai Vilnus turi sumokėti nukentėjusiajam 130 tūkst. eurų. Ne tokia didelė suma Lietuvos biudžetui.
Bet tai tik "gėlytės" ir nedidelės biudžeto išlaidos. "Uogelės" dar priešaky — Hagos tribunole. Būtent šios tarptautinės institucijos teismo salėje prasidės antroji detektyvo dalis, kurioje kaltinamųjų vaidmenį Lietuvos vardu atliks konkretūs asmenys.
Iki šiol pretendentai šiems vaidmenims atlikti yra du — buvęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus ir buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Arvydas Pocius. Gali būti, kad šalia jų į teisiamųjų suolą sės ir kiti personažai.
Kitaip nei Generalinės prokuratūros tyrėjai, kurie visus šiuos metus vis tyrė ir nieko neištyrė, Tarptautinio baudžiamojo teismo tyrėjai kruopščiai raus Lietuvos dirvožemį tam, kad išsiaiškintų, kas, kada, kodėl leido laisvai Vilniaus oro uoste nusileisti keistiems lėktuvams be skiriamųjų ženklų. Kas privertė oro uosto darbuotojus užmerkti akis, užsikimšti ausis ir prikąsti liežuvius? Kas naktimis sunkvežimiais vežiojo žemę iš nedidelio sportinio žirgyno į Antavilius sostinės priemiestyje? O ką matė vietiniai gyventojai? Gal ką keisto?
Juk ne Valstybės saugumo departamento vadovas ir ne Lietuvos prezidentas vairavo sunkvežimius, vežusius teroristus iš oro uosto į slaptuosius požemius miesto pakraštyje. Juk kažkas "nuleisdavo žemyn" pagrindinių organizatorių nurodymus?
Taigi įtariamųjų ir liudytojų ratas šioje byloje gali gerokai išsiplėsti.
O ką per 12 metų nuo pirmojo slapto CŽV kalėjimo Lietuvoje paminėjimo žiniasklaidoje sugebėjo išsiaiškinti Lietuvos tyrėjai ir du parlamentiniai komitetai? Ko gero, nieko.
Pirmiausia, ir Seimo nariai, ir tyrėjai apskritai neigė, kad Lietuvoje kas nors galėjo būti kankinamas, juolab, kažkokiose slaptose kankinimo kamerose, apie kurias net prezidentas Valdas Adamkus nieko nėra girdėjęs.
Vėliau, kai žmogaus teisių gynėjai pateikė EŽTK nepaneigiamų įrodymų, vietos valdžios institucijos "įjungė atbulinę pavarą" ir ėmė aiškinti, kad sostinės priemiestyje, Antaviliuose, buvo įrengta kukli bazė slaptai žvalgybai. Bet jokiu būdu ne kalėjimas!
Taip, ši bazė buvo įrengta JAV partnerių NATO prašymu. O kas čia blogo? Bet ką ten veikė amerikiečiai, niekas nežino. Galų gale, kur tai matyta, kad pavaldiniai domėtųsi savo viršininkų reikalais.
O oficialų Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, kuri vis dar tiria šią bylą, prašymą JAV pareigūnai ignoravo kaip įkyrią musę.
"Atsakyme nurodyta, kad Jungtinės Valstijos negali pateikti prašomų duomenų ir atsakyti į Lietuvos prokurorų klausimus", — sakė Generalinės prokuratūros atstovas.
Atseit, jūs ten patys aiškinkitės Hagoje, o mes turime svarbesnių reikalų, nei ginti savo nusikaltusius jaunesniuosius brolius-palydovus.
Kitaip nei pragmatiški amerikiečiai, kurie 2002 metais panaikino savo parašą po Romos statutu Tarptautiniame baudžiamajame teisme (TBT), Lietuvos valdžios institucijos tuo metu dokumentą pasirašė. Todėl dabar privalo atsakyti pagal visus tarptautinius įstatymus.
Ir mažai tikėtina, kad Lietuva šįkart galės išsisukti arba bent jau atidėti tyrimą ir teismo procesą. Be to, 2018 metų liepos mėnesį JT Žmogaus teisių komitetas pradėjo kontroliuoti bylos eigą ir nurodė, kad Lietuva iki 2018 rugsėjo 15 dienos surastų, kas atsakingas už slapto CŽV kalėjimo Lietuvoje įsteigimą.
"Valstybė-dalyvė turėtų imtis reikiamų priemonių, kad būtų ištirtas šalies ir vyriausybės pareigūnų dalyvavimas, pažeidžiant žmogaus teises per kovos su terorizmu operacijas ... ir bet kokių kitų slaptų operacijų eiga, be to, užtikrinti, kad atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn ir jiems būtų paskirta tinkama bausmė; aukoms turi būti garantuota efektyvi teisinė pagalba", — sakoma JT pranešime.
Rugsėjo 15-oji seniai praėjo, o pranešimų apie surastus kaltuosius Lietuvos valdžia taip ir nepateikė.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
