VILNIUS, spalio 11 - Sputnik. Seimas pradėjo svarstyti Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio siūlymą pripažinti "miško brolių" vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą faktiniu su okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovu.
Pristatytame deklaracijos projekte rašoma, kad nuo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos Prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto mirties 1954 metų lapkričio 26 dieną iki savo mirties 1957 metų lapkričio 29 dienos Prezidiumo pirmininko pavaduotojas Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo aukščiausiasis tuo metu likęs gyvas Lietuvos valstybės pareigūnas.
"LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininko pavaduotojas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Prezidiumo pirmininkui J. Žemaičiui-Vytautui mirus, atliko kovojančių Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado funkcijas ir buvo valstybės politinei išsivadavimo kovai vadovaujantis aukščiausias Lietuvos valstybės pareigūnas", – rašoma projekte.
Po Seimo deklaracijos projekto pristatymo toliau jį redaguos Seimo redakcinė komisija.
2009 metų kovo 12 dieną Seimas yra priėmęs deklaraciją dėl Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio pripažinimo Lietuvos valstybės vadovu. Joje skelbiama, kad nuo 1949 metų vasario 16 dienos Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracijos priėmimo iki mirties Žemaitis buvo "kovojančios prieš okupaciją Lietuvos valstybės vadovas", faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas.
"Miško brolių" vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas
Lietuvoje Ramanauskas-Vanagas laikomas "nacionaliniu didvyriu", tačiau, daugelio ekspertų ir Lietuvos gyventojų manymu, jis nėra toks. Pagal 1957 metų Tarybinio teismo nuosprendį "partizanas" buvo prisidėjęs prie nusikaltimų prieš civilius gyventojus, visų pirma jis buvo apkaltintas aštuonių tūkstančių civilių sunaikinimu.
Be to, nutarime buvo teigiama, kad Ramanauskas-Vanagas buvo "vienas iš aktyvių nacionalistinio pogrindžio lyderių" ir "padarė eilę sunkių nusikaltimų", o jo pavaldiniai "išvystė plačią teroristinę ir diversinę veiklą: žudė tarybinius piliečius, sprogdino mašinas, klubus, naikino ryšio priemones, užpuldinėjo įstaigas ir piliečius, plėšė jų turtą".
Apie "miško brolio" nusikaltimus pareiškė Lietuvos rašytoja Rūta Vanagaitė savo knygoje apie Holokaustą ir Klaipėdos miesto tarybos deputatas Viačeslavas Titovas. Po savo pareiškimų jie tapo kritikuojami ir persekiojami Lietuvoje.
Skandalas aplink Klaipėdos miesto deputatą Viačeslavą Titovą >>
Šeštadienį Lietuvos vadovybės iniciatyva vyko Ramanausko-Vanago palaikų perlaidojimas Antakalnio kapinėse, Vilniuje.
Laidotuvių išvakarėse Rusijos URM pasipiktino Lietuvos valdžios sprendimu įamžinti "partizano" atminimą. Oficiali Rusijos URM atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad Vilnius tęsia istorijos persvarstymo liniją ir bando pateikti "miško brolių" gaujas, kurios veikė Lietuvoje pokario laikais, kaip nacionalinius herojus-kankinius.
Po to Lietuvos URM iškvietė Rusijos ambasadorių respublikoje Aleksandrą Udalcovą ir pareiškė jam protestą dėl pareiškimo apie Ramanauską-Vanagą.
Lietuviai "partizanai" dažnai prisijungdavo prie "miško brolių" — ginkluotų nacionalistų grupuočių, veikusių šalies teritorijoje 1940-1950 metais. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis iš tų, kurie buvo prieš Tarybų valdžią, prisijungė prie fašistinės Vokietijos. "Miško broliai" buvo prisidėję prie civilių gyventojų naikinimo ir tarybinių partijų darbuotojų žudynių.
"Miško broliais" vadovavusi LLKS egzistavo iki 1956 metų, kol buvo sunaikinta TSRS reguliarios kariuomenės bei saugumo dalinių.
